- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) priėmimo, plane numatyta centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos transformacija leis dalį iš biokuro išgaunamos šilumos pakeisti iš žemės gelmių, t. y. geotermine šiluma, išgaunama energija, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Strategijoje sudarytas veiksmų planas, kaip iki 2050 metų Lietuva galėtų tapti energetiškai nepriklausoma ir elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių apsirūpinančia valstybe.
„Šiandien (...) biokuras CŠT sistemose sudaro apie 80 proc., tuo metu projektuojame, kad 2050 metams (biokuras sudarys – ELTA) mažiau nei 50 proc. Visą tą kiekį turės pakeisti kitos technologijos, todėl mes didelį dėmesį skiriame aplinkos energijai. Į aplinkos energiją įeina geotermija“, – parlamento Energetikos ir darnios plėtros posėdyje trečiadienį kalbėjo I. Žilienė.
„Šilumos gamybos rinka yra konkurencinė ir šiluma, kuri yra pagaminama šilumos gamybos įrenginiais, su ja yra dalyvaujama šilumos supirkimo aukcionuose. Taip kad jos kaina turi būti konkurencinga, nes negalime investuoti technologijos, kurios savikaina bus aukštesnė negu (kitais būdais pagaminamos šilumos – ELTA) – biokuro įrenginiuose ar, tarkime, šilumos siurbliais, atliekinės šilumos. Čia yra tam tikrų iššūkių, kuriuos reikia skaičiuotis ir vertinti“, – tvirtino I. Žilienė.
Anot viceministrės, strategijoje numatytas šilumos ir elektros išgavimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių – ne tik žemės šilumos, tačiau ir iš saulės, vėjo, bioatliekų ir kitų žaliųjų šaltinių gaminamą energiją. Šiems pokyčiams reikalingą infrastruktūrą, pasak I. Žilienės, planuojama finansuoti apie 19 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) skiriamų lėšų.
„Numatyta beveik 19 mln. eurų investicijoms į šilumos siurblius. Čia reikia turėti omenyje ir susijusią įrangą, kuri yra būtina aplinkos ir atliekinės energijos surinkimui“, – teigė viceministrė.
CŠT sektoriaus įmonės, pasak I. Žilienės, į ES paramą galės pretenduoti nuo šių metų gruodžio mėnesio, kai ministerija planuoja pradėti skelbti kvietimus. Parama bus skaidoma į dvi dalis – Vidurio ir Vakarų bei visos likusios Lietuvos regionams.
„Finansavimas, aišku, nėra didelis, nes CŠT sektoriui finansuoti yra skiriama apie 20 proc. nuo visos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, žalinimui, transformacijai būtent energetikos sektoriuje“, – pridūrė I. Žilienė.
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektui. Kaip jau sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, įgyvendinus strategijoje numatytus tikslus galima būtų sukurti apie 140 tūkst. darbo vietų, šalis sutaupytų 6 mlrd. eurų. Tiesa, strategijos įgyvendinimas, kaip jau minėta, šaliai galėtų kainuoti iki 150 mlrd. eurų.
Skelbiama, kad strategija leistų užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, sudarytų sąlygas šaliai pačiai visiškai apsirūpinti elektros energija ir kurtų konkurencingas kainas rinkoje elektros vartotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva tęsia milijardų paieškas
Siūlymų, iš kur gauti pinigų gynybai, kaip iš gausybės rago. Prezidentūra norėtų gauti daugiau lėšų apmokestindama valstybės rezervus, paimti ir įdarbinti žmonių indėlius, dar labiau prispausti šešėlį, na ir, ...
-
Lietuvoje – vis daugiau darbo jėgos iš užsienio: prakalbo apie vieną šalį
Lietuvoje daugėja leidimą gyventi šalyje turinčių filipiniečių, dvigubai padidėjo leidimus turinčių Pakistano, Bangladešo ir Indijos piliečių skaičius, rodo sausio mėnesio Migracijos departamento duomenys. ...
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...