Prie Vyriausybės vykstant ūkininkų protestams – aplinkosaugininkų akcija

  • Teksto dydis:

Reikšdami susirūpinimą aplinkos būklės prastėjimu ir reaguodami į dalies ūkininkų išsakomus nerimą keliančius reikalavimus, trečiadienį Vilniuje aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai renkasi į akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“.

Akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.

Laukų tręšimas yra neišvengiama priemonė, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. 

„Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų fosforo, 50 tūkst. tonų azoto. Tai medžiagos, kurios skatina eutrofikaciją, daugumai žinomą kaip tiesiog vandens žydėjimas. Didžioji dalis šių medžiagų patenka iš žemės ūkio laukų juos tręšiant. Dėl to mūsų ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir be gyvybės. Laukų tręšimas yra neišvengiama priemonė, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. Tokios priemonės kaip platesnių vandens apsaugos zonų nustatymas ir skaidresnė trąšų naudojimo tvarka yra būtinos norint mažinti vandenų taršą. Tie, kurie priešinasi tam, siekia didesnės naudos sau perkeldami atsakomybę ir pasekmes ant visuomenės pečių. Ir dėl to brangiai sumokame mes visi, valydami upes ir ežerus, atkurdami gamtines ekosistemas“, – pranešime teigė Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

Anot pelkių atkūrimo srityje dirbančio Nerijaus Zableckio, dirvožemio erozija, jo struktūros prastėjimas yra reiškiniai, kuriuos pripažįsta ir dėl kurių klausimus kelia patys ūkininkai.

Neturėtų būti visos kylančios žemės ūkio problemos bandomos išspręsti dar išlikusios gamtos sąskaita.

„Visiškai nualintiems dirvožemiams atsistatyti reikia nuo 50 iki 100 metų. Mes net sunkiai galime įsivaizduoti, koks tai ilgas procesas. Daugiamečių pievų išlaikymas yra ne tik būtinas gerinant dirvožemio struktūrą, stabdant jo eroziją, bet ir suteikiant buveinę tik pievoms būdingoms įvairioms gyvybės formoms, tarp jų ir vabzdžiams-apdulkintojams, nuo kurių didele dalimi tiesiogiai priklausomi ir patys ūkininkai bei jų auginamas derlius. Valstybės pareiga yra padėti tiems, kam sunku, bet tam yra įvairių reguliacinių mechanizmų, neturėtų būti visos kylančios žemės ūkio problemos bandomos išspręsti dar išlikusios gamtos sąskaita“, – komentavo N. Zableckis.

Aplinkosaugininkai rinksis sostinės Vilniaus gatvėje trečiadienį 12 valandą, tuo pat metu priešais Vyriausybės rūmus vykstant ūkininkų protestams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

yja

yja portretas
kas liečia pelkes tai ten tokie neadekvatūs sprendimai kad nei verkt nei juoktis. Sugalvota lopšelinuko nemačiusio nei pelkių nei jų gyventojų ir nežinančio koks gyvenimas toje pelkėje verda ir kaip svarbu ją palikti pirmykščiame jos būvyje, o ne pirma nusausint ir po atkurt kaip kai kas svaičioja. Tikrieji gamtininkai ir gamtos mylėtojai AŪŪŪŪŪŪ

Sūduvis

Sūduvis portretas
Gamtos niokotojai, atsiprašau gamtosaugininkai gal surenkite akciją prieš barbarišką miškų ir kitų želdinių naikinimą kur veisiasi daugiau nykstamos faunos, nei žemdirbių dirbamoj žemėj, matomai miškų kirtėjai užlipdė šių gamtosdaugininkų ausis ir akis atkatais, matomai iš žemdrbių gauna per mažai atkato??????

D.

D. portretas
Tie "aplinkosaugininkai" lai ėda 3D formatu atspausdintą "maistą", o ne žemdirbių išaugintą ,- gal mažiau tręš savo išmatomis Lietuvos vandenis ir dirvožemį ?
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių