- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos rajone verdant magistralinio dujotiekio tiesimo darbams, archeologai atsitiktinai aptiko neįtikėtiną radinį – trijų tūkstantmečių senumo unikalią urną.
Klaipėdos rajone verdant magistralinio dujotiekio tiesimo darbams, archeologai atsitiktinai aptiko neįtikėtiną radinį – trijų tūkstantmečių senumo unikalią urną.
Šiuo metu intensyviausi dujotiekio tiesimo darbai verda greta Kvietinių gyvenvietės. Kaip įprasta, atliekant tokio masto žemės kasimo darbus, privalu atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Paaiškėjo, kad dujininkų užsakyta tyrinėtojų grupė dar rudenį aptiko unikalų radinį, tačiau informacija į viešumą nepasklido.
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas daktaras Gintautas Zabiela aiškino, kad šis radinys galėjo būti tikėtinas tyrinėtojams, nes šalia šios vietos yra saugomas Kvietinių pilkapynas.
„Įdomu tik tai, kad šioje vietoje jokių ryškių pilkapių žymių matyti nebuvo. Archeologui pasisekė, kad jis tiesiai pataikė į buvusią pilkapio vietą. Buvo aptikta išlikusi urna su viduje sudegintais kaulais“, – apie radinį pasakojo specialistas.
Šiuo metu radinys restauruojamas Mažosios Lietuvos muziejuje.
Pasak mokslininko, priešistorinių laikų kapinynų liekanos Lietuvoje aptinkamos labai retai.
„Pirmojo tūkstantmečio prieš Kirstų laikotarpis yra menkai pažintas. Tokius kapus sunku datuoti, nes nerandama įkapių. Toks paprotys matyt buvo, kapai buvo deginami, o su įkapėmis nebuvo dedama metalinių ar kitokių daiktų“, – aiškino G.Zabiela.
Ši urna įdomi tuo, kad ji neįprastai didelė, pasak mokslininko, gal apie 30 cm.
„Paprastai tokio dydžio urnos nereikėdavo, užtekdavo kur kas mažesnių indų. Tai molinis indas, puoštas brūkšniais, sudarančiais savotišką ornamentą. O ir pačius pilkapius sunku atrasti, sovietmečiu daugybė vietų buvo paprasčiausiai užarta. Yra nedaug išlikusių duomenų apie pilkapius, jei nėra akmenų vainiko, sunku atpažinti. O tokios urnos Mažosios Lietuvos muziejus neturėjo“, – tikino G.Zabiela.
Panašūs radiniai buvo aptikti tik Lazdijų rajone ir Kernavėje.
G.Zabiela tikino, kad anuomet maistui naudojami moliniai indai nelabai skyrėsi nuo urnų.
„Vienas toks į ąsotį panašus indas buvo rastas šalia Kretingos esančiame Ėgliškių pilkapyne. Tačiau panašu, kad jis yra ne vietos meistrų gamintas, o atvežtas iš kitur. O panaudotas, kaip urna“, – aiškino mokslininkas.
Naujausias radinys aptiktas vos metro gylyje.
„Šią vasarą šiose vietose planuojami gana dideli kasinėjimai, jie apims kone 2 tūkst. kvadratinių metrų, todėl tikimės ir daugiau įdomių radinių“, – vylėsi G.Zabiela.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...
-
Išskirtinių šokių mokytoja save atrado Mažeikiuose: čia paprastesni žmonės
Atrodo, visi keliai veda į Mažeikių muziejų. Taip juokauja laidos „Toliau nuo miesto“ vedėjas Nedas Stankevičius. Miesto muziejuje jis susipažino su Vytautu ir Raimonda Ramanauskais, kuriems Mažeikiai ne vien meilės, bet ir kultūros miest...