- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda: atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus – Lietuvos garbės reikalas
-
G. Nausėda: atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus – Lietuvos garbės reikalas
-
G. Nausėda: atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus – Lietuvos garbės reikalas
-
G. Nausėda: atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus – Lietuvos garbės reikalas
-
G. Nausėda: atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus – Lietuvos garbės reikalas
-
G. Nausėda: atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus – Lietuvos garbės reikalas
-
G. Nausėda: atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus – Lietuvos garbės reikalas
-
G. Nausėda: atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus – Lietuvos garbės reikalas
Atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus yra Lietuvos garbės reikalas, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį apsilankęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.
Minint vieno žymiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, G. Nausėda su muziejaus vadovais ir specialistais aptarė J. Lukšos-Daumanto ir kitų Lietuvos partizanų palaikų paieškos ir identifikavimo klausimus, pranešė Prezidentūra.
„Gyvendami laisvoje Lietuvoje turime ne tik prisiminti laisvės kovotojus, kurių dėka esame laisvi, bet ir perduoti atmintį apie juos ateities kartoms. Kol kas tik apie 3 tūkst. iš 20 tūkst. žuvusių Lietuvos partizanų palaikų yra atrasti, identifikuoti ir deramai palaidoti. Lietuvos valstybės garbės reikalas yra padaryti viską, kad būtų deramai pagerbti ir palaidoti visų Lietuvos partizanų palaikai, kuriuos tik įmanoma surasti“, – susitikime sakė šalies vadovas.
Pokalbio metu buvo aptarta, ko trūksta valstybės sisteminiam požiūriui ir kryptingai institucijų veiklai tinkamai įamžinant ir perduodant ateities kartoms Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.
Valstybės vadovas taip pat susipažino su muziejaus ekspozicijomis, kuriose pristatomas antisovietinis pasipriešinimas ir partizaninė kova Lietuvoje 1944–1953 metais.
Atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus yra Lietuvos garbės reikalas, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį apsilankęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu pranešė šį rudenį planuojanti skelbti Juozo Lukšos-Daumanto skvero meninio akcento konkursą, kviesiantį čia įamžinti kovotojo už laisvę atminimą.
Šių metų kovą Vilniaus taryba nusprendė šio partizanų vado vardą suteikti skverui Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje. Jis vėliau buvo tvarkomas drauge su Žirmūnų trikampio teritorija.
Pasak savivaldybės, prieš penkerius metus J. Lukšos-Daumanto vardas buvo suteiktas nedidelei aikštei tarp Savanorių pr. ir S. Konarskio gatvių Naujamiestyje. Planuojant jo sutvarkymą prisiminta čia stovinčios skulptoriaus Rimanto Dauginčio skulptūros „Lakštingala“ istorija. Protesto prieš sovietų sienų kontrolę vardan 1990 metais jis susidegino prie Vengrijos sienos.
Pasak savivaldybės Tarybos narės Kamilės Šeraitės, nuspręsta, kad skulptūra „Lakštingala“ verta likti svarbiausiu šios aikštės akcentu, tačiau tai būtų riboję galimybę čia pat įamžinti J. Lukšos-Daumanto atminimą, tad nuspręsta ieškoti kitos vietos.
Netoli naujojo J. Lukšos-Daumanto vardą gavusio skvero Žirmūnuose veikė partizanų štabas, kuriame dažnai lankydavosi pats J. Lukša-Daumantas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra atsakingas už J. Lukšos-Daumanto palaikų paiešką, tačiau ji įstrigusi, nes nėra patikimų duomenų, kur nužudytas partizanas galėjo būti palaidotas.
J. Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.
J. Lukša-Daumantas partizanu tapo 1946 metais. Jis tarnavo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, dalyvavo kuriant Vyriausiąją partizanų vadovybę, vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš karo zonos lietuvius parskaidrinęs lakūnas: šalia mūsų aidėjo sprogimai
š karo zonos, Libano sostinės Beiruto, į Lietuvą evakuota 19 mūsų šalies piliečių kartu su artimaisiais, parskraidinti ir keli latviai. Galimybės įskristi į Libano oro erdvę kariuomenės „Spartanas“ laukė kone parą, mat d...
-
Prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“: Lietuvos keliais judės karinė technika1
Spalio 7 d. prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas 2024-II“. Iki spalio 17 d. truksiančios pratybos vyks Generolo Silvestro Žukausko poligone, jose dalyvaus per 3200 Lietuvos ir sąjungininkų karių su 700 karinės technikos vienet...
-
Buvusi G. Nausėdos patarėja I. Žukovaitė tapo teisėja
Buvusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė tapo teisėja – teisininkė pradeda dirbti Vilniaus miesto apylinkės teisme. ...
-
Saugumo spragos: ar ministrai sugeba laiku reaguoti į naujas grėsmes?6
Iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų pasieniečiai perėmė tik per 70. Keli iš jų iš Baltarusijos atskrido į Vilniaus oro uostą bei kariuomenės poligonus ir sukėlė klausimų dėl svarbiausių Lietuvos ...
-
Lietuviai – geriausi žvejai pasaulyje, tačiau jokio piniginio prizo negaus
Šiaurės Airijoje įvyko 15-tasis pasaulio spiningavimo iš valčių čempionatas, kuriame vienareikšmiškai dominavo Lietuvos rinktinė, sugavusi kone dvigubai daugiau žuvų nei antroje vietoje likę latviai. ...
-
Savivaldybėse siūloma steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas
Savivaldybėse siūloma steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Kultūros ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkai konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Paulė Kuzmickienė. ...
-
Ministras: į kovą su meteorologiniais balionais bus pasitelkti dronai6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad po šeštadienį vykusių pratybų rado sprendimus, kaip geriau pastebėti ir neutralizuoti meteorologinius balionus – pasitelks dronus. ...
-
Ministerija analizuos, ar reikia teisės aktų pokyčių dėl pakeistos lyties pripažinimo4
Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) nusprendus, kad Bendrijos narės privalo pripažinti vardų ir lyčių pakeitimus, atliktus kitose bloko šalyse, Teisingumo ministerija analizuos, ar Lietuvoje reikia keisti teisės aktus tam įgyvendinti. ...
-
NKVC: Libane yra likę keturi Lietuvos piliečiai1
Iš Libano sėkmingai evakavus 18 lietuvių, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sako, jog šioje šalyje yra likę dar keturi Lietuvos piliečiai. ...
-
Patvirtino: dalis norinčiųjų pareigūnais netampa ir dėl psichikos sutrikimų, ir dėl narkotikų4
Ekspremjerui, parlamentarui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad norintieji tapti pareigūnais nepraeina atrankos, nes neišlaiko narkotikų testo, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centras Centrinės medicinos ekspertizės komisija (CMEK...