„Dėl prekybos centrų mums viskas patinka, mes ir patys pasiūlėm, kad į prekybos centruose esančias parduotuves, nepriklausomai nuo to, kuo jos prekiauja, būtų galima patekti tik su galimybių pasu. Bet tai, ką siūlo Vyriausybė... Bent jau ta informacija iš ministerijos, kuri buvo pasirodžiusi viešai, kalba ne apie prekybos centrus, kalba apskritai apie parduotuves – jeigu jos viršija 1,5 tūkst. kvadratinių metrų prekybinio ar bendrojo ploto. Būtent nuo tų kvadratų priklauso, ar galimybių paso reikės reikalauti, prašyti ir jį tikrinti daugumoje didžiųjų maisto prekių parduotuvių – ten, kur yra didžiausi lankytojų srautai. Jeigu būtų patvirtintas 1,5 tūkst. bendrojo ploto, tai be galimybių paso žmonės negalėtų eiti apsipirkti įprastoje „Lidl“ parduotuvėje. Galėtų apsipirkti tiktai labai mažo formato maisto prekių parduotuvėse, kuriose yra mažas asortimentas“, – aiškino R. Vainienė.

„Kokias tai sukeltų pasekmes? Matom labai daug įgyvendinimo problemų, nes didžiosiose parduotuvėse – didieji srautai. Įsivaizduokit, eina žmonės su galimybių pasu į didesnę parduotuvę tikėdamiesi komfortiško apsipirkimo, o ten susiduria su galimybių paso patikra. Mūsų duomenimis, maždaug 600 tūkst. pirkėjų kasdien apsilanko tose didžiojo formato parduotuvėse. Ar galimybių paso informacinė sistema atlaikys tokį kiekį patikrų? Kokių pastangų ir investicijų reikės iš prekybininko tam, kad jis galėtų sklandžiai patikrinti? Vis tiek susidarys eilės. Tas žmogus, kuris yra pasiskiepijęs, nusispjaus į visą šitą eilę ir sakys: einu aš į tą mažą parduotuvę, geriau mažesnis asortimentas“, – piktinosi ji.

Visa ta idėja palengvinti gyvenimą pasiskiepijusiems atsisuks priešingai.

„Visa ta idėja palengvinti gyvenimą pasiskiepijusiems atsisuks priešingai, nes tie, kurie nesiskiepija, užsisakys prekes su pristatymu į namus. Ar nebus taip, kad norėjo, kaip geriau, o išeis – kaip visada? Kad apsunkins gyvenimą vakcinuotiems? Labai bijome konfliktų. Dabar konfliktai yra labai, labai išaugę, visi prekybininkai man sako: nenori žmonės kaukių dėvėti, sako, kad reikalaujame jų neteisėtai, nors vadovaujamės įsakymu. Jau dabar tų konfliktų dėl kaukių yra labai daug, bet kai žmogus negalės patekti į maisto prekių parduotuvę, neįsivaizduojam, kaip reikės šiuos konfliktus spręsti ir valdyti“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos vadovė.

Anot R. Vainienės, prekybininkai bijo, kad gali kilti riaušės, jeigu pirkėjai nebus įleisti į parduotuvių vidų: „Iš tikrųjų jie jaučia labai didelę įtampą, kuri yra dabar. Pirkėjų pyktis dėl įvairių reguliavimų, srauto ribojimo, kaukių yra išliejamas ant darbuotojų“.

Kaip ji teigė, parduotuvės ir techniškai nėra pasiruošusios tikrinti galimybių pasų: „Tai kainuos. Nors sakoma, kad galima galimybių pasą patikrinti bet kuriuo išmaniuoju įrenginiu, bet reikia suprasti, kad įėjimų yra ne vienas ir prie įėjimo turbūt stovės ne vienas žmogus, o keli. Jie turės būti aprūpinti tais darbo įrenginiais – jie negalės asmeninio telefono naudoti šiems tikslams. Visus įrenginius reikės nupirkti. Kitas variantas – statyti vartelius, bet reikia suprasti, kad tai nėra šarvuoti vartai, tai yra paprasti varteliai, kuriuos žmonių srautas gali tiesiog sugadinti, sugriauti. Sunkiai įsivaizduojam, reikėtų samdyti darbuotojus. Kur gauti dabar darbuotojų, kai darbo rinkoje įtampa dėl tų dosnių pašalpų, kai galima nedirbti, nesitestuoti ir nesivakcinuoti? Tuos žmones reikėtų testuoti. Sunkiai įsivaizduojam. Reikėtų iš tikrųjų gerai pamatuoti“.

Kaip sakė R. Vainienė, su valdžia prekybininkai kalbasi: „Mes iš tikrųjų labai geranoriškai į šitą iniciatyvą žiūrim, mes teikiam pasiūlymus, kuriuos tarpusavyje aptaria maistu prekiaujančios ir ne maistu prekiaujančios asociacijos. Mes tikrai kalbamės ir tai nėra vienpusė informacija, mes dalyvaujam ir susitikimuose, ir telefonu kalbamės, ir jaučiamės girdimi, bet tą pasiūlymą dėl 1,5 tūkst. kvadratinių metrų, deja, mes išgirdome ne iš ministerijų, nors su jomis bendravome pastaruoju metu praktiškai visą dieną“.

„Mūsų asociacijos narių pasiūlymas buvo toks, kad galimybių pasą turėtų tikrinti prekybos vietos, kurių kvadratūra viršija 10 tūkst., nepriklausomai nuo to, ar ten yra maisto prekių parduotuvė, ar vaistinė, – į tą prekybos vietą virš 10 tūkst. kvadratų būtų galima patekti su galimybių pasu. O iki 10 tūkst. kvadratų, jeigu tai yra būtinosios prekės – be galimybių paso, jeigu nebūtinosios prekės – su galimybių pasu. Reikėtų atskirai aptarti vadinamuosius „hyper“ formatus, kai maisto parduotuvė yra kaip bazinė, o šalia yra prieškasiai, gėlių parduotuvė, raktų dirbtuvė, vaistinė, kavinė. Mūsų nuomone, ten visi turėtų patekti be galimybių paso, nepriklausomai nuo to, ar prekiauja būtinosiomis prekėmis, ar tai yra knygynas, kuris nelaikomas kaip būtinųjų prekių parduotuvė. Argumentas yra toks: vis tiek didžiąją dalį tose „hyper“ parduotuvėse užima maisto prekių parduotuvės ir vaistinės, kur gali patekti visi žmonės, tai nėra prasmės vaizduoti kažkokį ribojimą, epidemijos valdymą, kai ten vienas, du, trys, keturi ar penki žmonės negali patekti į raktų dirbtuvę arba į knygyną“, – kalbėjo R. Vainienė.