Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) nepagailėjo pusės milijono litų bendrovei "Ernst & Young". Už šią sumą parengta ekonomikos gaivinimo strategija, kurios esmė – patikrinti, ar agentūra gerai dirba.

Geras pinigų panaudojimas

LEPA generalinis direktorius Mantas Nocius dienraščiui pripažino, kad užsienio investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo strategija nėra panacėja stringančiai Lietuvos ekonomikai. "Dviračio iš naujo neišrasim – to ir reikėjo tikėtis", – sakė M.Nocius ir pripažino, kad daugelis "Ernst & Young" pateiktų rekomendacijų jau ne sykį skambėjo tiek iš žinomų Lietuvos ekonomistų lūpų, tiek politikos kuluaruose.

Tačiau LEPA vadovas tikina, kad 500 tūkst. litų (juos LEPA skyrė iš ES paramos lėšų) išleisti tikrai ne veltui. "Tai labai nedaug, turint omeny konsultantų kainas ir įdėtą darbą. Esu įsitikinęs, kad tai geras pinigų panaudojimas. Tos rekomendacijos mums daugeliu atvejų yra naudingos. Gana giliai buvo pasikapstyta. Jeigu tą kelių šimtų puslapių darbą sutrauksime iki kelių sakinių ir pasakysime, kad čia nieko naujo, manau, tai bus supaprastintas požiūris. Reikia pasižiūrėti giliau. Jeigu šiandien toks projektas būtų pasirašytas, žinoma, atrodytų, kad tai brangu, ir vertėtų jį atidėti, nes dabar ekonominė padėtis kitokia", – sakė M.Nocius ir pabrėžė, kad sprendimas samdyti konsultantus už tokią kainą priimtas prieš metus, Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais.

Tiesioginių užsienio investicijų skatinimo strategijoje "Ernst & Young" specialistai perspektyvas pritraukti užsienio investuotojus regi intensyviai ieškant partnerių Šiaurės Europos šalyse, išnaudojant galimybes dirbti su Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių verslininkais, plėtojant finansines paslaugas, technologijas, atsinaujinančių šaltinių energiją ir logistiką. Visos šios galimybės akivaizdžios ir jau bent dešimt metų mėginamos išnaudoti įvairių Lietuvos vyriausybių.

"Iki šiol nebuvo struktūrizuotos tvarkos, į kokias šalis mes kreipiame dėmesį ir dedame daugiausia pastangų", – pasiūlymų nauda neabejoja M.Nocius.

"Ernst & Young" mato ir dar keletą galimybių – tikslingai panaudoti ES paramos lėšas, aktyviai bendrauti su svarbiais investuotojais, palaikyti su jais glaudžius ir draugiškus ryšius, pasitelkti Europos kultūros sostinės programą investuotojų paieškai ir t. t.

M.Nociaus teigimu, vienas pagrindinių pusę milijono litų kainavusio projekto tikslų – "pasitikrinti, ar tinkama linkme einame, skatindami investicijas ir siekdami skatinti eksportą". Be to, esą siekta pasinaudoti "Ernst & Young" patirtimi. "Ta komanda yra dariusi panašius projektus daugeliui šalių, tarp jų – Belgijai ir Austrijai, ES senbuvėms. Tos šalys nusprendė, kad joms naudingos šių konsultantų paslaugos. Manau, Lietuva nėra kuo nors blogesnė", – įsitikinęs LEPA vadovas.

Dar vienas prekės ženklas?

"Ernst & Young" vizija – kitokia Lietuva jau 2015 m. Po šešerių metų, konsultantų manymu, Lietuva turėtų tapti Šiaurės Europos inovacijų centru. Tam "Ernst & Young" siūlo mūsų šaliai įgyvendinti programą ambicingu pavadinimu "Value 2015" ("Vertė 2015" – angl.). Kertiniai programos akmenys – viešieji ryšiai, komunikacija su užsienio verslininkais, Lietuvos įvaizdžio gerinimas.

Verslo konsultantai netgi sudarė sąrašą darbų, kurių LEPA turėtų imtis įgyvendindama programą "Value 2015". Tarp jų – naujas LEPA pavadinimas ("Investuok Lietuvoje"), intensyvus darbas su žiniasklaida ir užsienio šalių atstovais, "Value 2015" prekės ženklo kūrimas, atskiro nuo LEPA Tiesioginių užsienio investicijų departamento įsteigimas ir t. t.

M.Nocius teigė negalintis pasakyti, kiek "Ernst & Young" pasiūlymų bus įgyvendinta. Esą pagrindinis stabdys yra lėšų stoka, galinti apriboti galimybes pasinaudoti konsultantų nurodytais sprendimo būdais.

Valdžia lepina užsakymais

Bendrovės "Ernst & Young Baltic" partneris Linas Dičpetris dienraščiui pripažino, kad jo atstovaujamos įmonės parengta strategija nemaža dalimi tiktų ir Estijai, ir Latvijai, o galbūt ir kitoms šalims kaimynėms. Tačiau pusę milijono, jo manymu, konsultantai tikrai užsidirbo.

"Yra daug naudingų punktų, – sakė L.Dičpetris. – Tie dalykai iš tiesų nėra nauji. Nors jie nėra nauji, jie nėra įgyvendinti, niekas prie to kryptingai ir stipriai nedirbo. 90 proc. nepavykusių strategijų yra nepavykusios ne dėl to, kad jos blogos ar netinkamos, o dėl to, kad jos prastai įgyvendinamos. Nemanau, kad kas nors tikėjosi išrasti dviratį."

Pasak jo, strategija tikrai nėra paviršutiniška, o "Ernst & Young" ne vienu atveju pasiūlė kokybiškai naują požiūrį: tiek kalbant apie požiūrį į investuotojus, tiek apibrėžiant prioritetines veiklos kryptis. Esą strategijos nauda Lietuvai priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinama.

Beje, bendrovė "Ernst & Young Baltic" šiemet sudarė pelningą kontraktą ir su Vyriausybe. Kovo 26 d. Vyriausybė su "Ernst & Young Baltic" pasirašė 997 tūkst. litų vertės sutartį. Bendrovė trejus metus Vyriausybei teiks strateginių veiklos planų (įskaitant biudžeto programų) įgyvendinimo rezultatų stebėsenos ir sistemos tobulinimo paslaugas.

Dar pusė milijono

Dar 500 tūkst. litų LEPA sumokėjo pasauliniam ženklodaros specialistui Wally Olinsui, kuris sukūrė Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategiją. Šioje strategijoje W.Olinsas Lietuvai siūlo prisistatyti Šiaurės Rytų Europos šalimi ir kurti mąslios, patikimos, gyvybingos ir romantiškos šalies reputaciją.

"Didžiausias Lietuvos ekonominio įvaizdžio trūkumas yra silpnas bendras įvaizdis. Jūs net neįsivaizduojate, kiek mažai apie jus žino. Tad geriau darykite ką nors, kad jus išgirstų. Pateikėme idėjų, kurias dabar reikia įgyvendinti. Dėl sunkios ekonominės padėties įvaizdžio formavimo priemonės tampa dar aktualesnės", – pristatydamas strategiją teigė W.Olinsas.

W.Olinso nuomone, Lietuva turėtų pasauliui pasakyti, kad ji svarbiausia iš trijų Baltijos valstybių dėl dydžio, savarankiškumo, stiprios nacionalinės tapatybės, įdomios istorijos, pranašesnės infrastruktūros, puikios darbo kultūros, ypatingo kultūrinio kūrybingumo, tinkamo valdymo ir artumo Rusijai bei Vakarų ir Rytų Europai.

Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategija taip pat buvo finansuojama iš ES fondų.