Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino 2009-2011 m. pradinio,  pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosius planus, kurie suteikia daugiau galimybių pačioms mokykloms priimti sprendimus, susijusius su mokinių ugdymo ir neformaliojo švietimo organizavimu, planavimu, mokymosi krūvio reguliavimu ir kt.

Dokumentuose bandyta išvengti griežto reguliavimo, yra daugiau rekomendacinio pobūdžio nuostatų: „gali būti“, „rekomenduojama“ ir pan. Tai leis mokykloms efektyviau, lanksčiau organizuoti ugdymą, geriau prisitaikyti prie mokinių ir mokyklos bendruomenės poreikių.

Pagrindinės naujovės

Atsižvelgta į mokyklų siūlymus trumpinti mokslo metus. Nuo ateinančių mokslo metų 6 - 11 kl. mokiniams jie sutrumpės viena savaite. Tai susiję su brandos egzaminų sesija: kitąmet egzaminus planuojama pradėti ne gegužės viduryje, o birželio pradžioje. Taip norima išvengti mokslo metų ir egzaminų sesijos „persidengimo“, trikdančio įprastą ugdymo procesą mokyklose. 

Bendrasis pradinio ugdymo planas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. numato privalomą užsienio kalbos mokymą nuo 2 klasės. Numatytos ne trys, kaip siūlyta anksčiau, o dvi valandos per savaitę. Dėl trečios savaitinės pamokos reikalingumo spręs pati mokykla.

Dar viena naujovė yra susijusi su pasirenkamųjų dalykų (ar jų modulių) mokymu. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą, pasirenkamųjų dalykų mokinių grupės dydį pagal mokyklai skirtas mokymo lėšas nustatys pati mokykla. Iki šiol tokios grupės dydis buvo apibrėžiamas ministro įsakymu. 

Remiantis Popierizmo mažinimo komisijos siūlymais, Bendruosiuose planuose įrašyta nauja nuostata, jog mokykla savo sprendimų dėl ugdymo organizavimo mokykloje nebeprivalo kasmet atnaujinti, jei jie neprieštarauja Bendriesiems ugdymo planams.

Apie Bendruosius ugdymo planus

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai reglamentuoja šių programų įgyvendinimą švietimo įstaigose. Vadovaujantis šiais planais ir kitais teisės aktais mokyklos sudaro mokslo metų mokyklos ugdymo planus.

Bendruosiuose ugdymo planuose nustatomas visų dalykų pamokų skaičius skirtingose klasėse, nustatyti reikalavimai ugdymo procesui mokykloje organizuoti, pasiūlytos gairės mokyklos ugdymo planui rengti. Taip pat aprašyti pagrindiniai ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdai (individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant ir kt.) Šiuose planuose numatytas ir mokinių atostogų laikas.

Bendruosius planus Švietimo ir mokslo ministerija rengė tardamasi su mokyklų, jų vadovų, savivaldybių darbuotojais, įsiklausydama į jų siūlymus. Šių dokumentų projektai buvo aptariami ir analizuojami mokyklų atstovų seminaruose.