Kaip jau skelbta, konkurso komisijos sprendimu, paminklo A. Ramanauskui-Vanagui skulptūrinės-architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų viešąjį pirkimą laimėjo autorių grupės – Algirdo Kuzmos ir bendrovės „Arches“ pateiktas pasiūlymas.

„Šiandien esame išties svarbaus įvykio dalyviai. Atiduosime skolą garbingai laisvės kovų istorijai ir pagaliau įprasminsime iškilią asmenybę, vieną iš Lietuvos partizaninio karo simbolių — Adolfą Ramanauską-Vanagą. Manau, kad šis paminklas bus ir viso rezistencinio pasipriešinimo simbolis. Aš nuoširdžiai dėkoju itin aktyviai šiame konkurse dalyvavusiems menininkams ir, žinoma, kūrybiškiausiems konkurso nugalėtojams. Ačiū komisijai, kuri sklandžiai atliko didelį organizacinį, ekspertinį darbą. Nors metas nelengvas, tačiau, tikiuosi, paminklas ir antkapis bus pastatytas, kaip ir buvo numatyta, iki 2020 m. liepos 1 d.“, – sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Dėl šiuo metu paskelbto karantino menininkams suteikta galimybė šį terminą pratęsti ne daugiau kaip du kartus – po 60 dienų.

Komisija, sudaryta iš kultūros, meno, kitų sričių atsakingų institucijų atstovų, įvertino 14 pateiktų projektų ir išrinko nugalėtoją, atsižvelgusi į paminklo idėjinių ir plastinių sprendinių meninę kokybę, meninės idėjos autentiškumą, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumą. Taip pat buvo vertinamas kontekstas – paminklo ir antkapio ansamblio dermė su Lietuvos valstybės vadovų laidojimo vietoje esančia kapaviete. Pateikti 5 projektai nebuvo vertinami, nes neatitiko paskelbtų konkurso sąlygų, primenama Vyriausybė pranešime.

Tris prizines vietas užėmusiems konkurso laimėtojams bus skiriamos premijos: pirmosios vietos laimėtojui – 2 000, antrosios – 1 500, trečiosios – 1 000 eurų.

A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. rasti Antakalnio Našlaičių kapinėse, tų pačių metų spalio 6 d. palaidoti Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu buvo sudarytai darbo grupė, jai buvo pavesta koordinuoti A. Ramanausko-Vanago, Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, nuo 1953 m. – aukščiausiojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno kapavietės Antakalnio kapinėse Vilniuje sutvarkymo klausimus.