Pagrindiniai Pasieniečių dienos šventiniai renginiai šiemet vyks Varėnoje. Šiame mieste yra įsikūrusi viena iš dviejų sieną su Baltarusija saugančių pasienio rinktinių.

Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje iki popietės veiks pasieniečio profesiją pristatanti ekspozicija.

Apie galimybes tapti VSAT pareigūnu pasakos Pasieniečių mokyklos atstovai. Bus galima apžiūrėti pasieniečių sraigtasparnį, mobilią dokumentų tikrinimo laboratoriją, pasieniečių ginkluotę, įrangą, transporto priemones, pabendrauti su kinologais ir pamatyti jų dresuojamus augintinius. Savo veiklą bei įrangą visuomenei demonstruos ir VSAT Branduolinio saugumo kompetencijos centro pasieniečiai.

Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už pasieniečių bus aukojamos Šv. Mišios, Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje vyks ceremonialas, jo metu skambės sveikinimai, bus įteikti apdovanojimai pasižymėjusiems VSAT pareigūnams.

Pasieniečių dienos ištakos irgi siekia tarpukario Lietuvos laikus. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais.

Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei ir juo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir VSAT bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų griežčiausius reikalavimus. Lietuvos, Šengeno erdvės narės,  pasieniečių pagrindinė misija – saugoti valstybės sieną, garantuojant visuomenės ir valstybės saugumą, teisėtą asmenų patekimą ir laisvą judėjimą Šengeno erdvėje.

Strateginis VSAT veiklos tikslas – integruotas ES išorės sienų valdymas.

Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 kilometrai. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja beveik 6 proc. Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 kilometrų.

Pastaruoju metu išaugus neteisėtų migrantų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo  saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų.

Valstybės vadovų sveikinimai

Valstybės vadovai antradienį sveikina pasieniečius profesinės dienos proga.

„Kasdieniu darbu Jūs kuriate saugesnę Lietuvą. Pastarojo metu įvykiai – pandemija, situacija Baltarusijos pasienio ruože – patvirtino, kad kiekvieno iš Jūsų profesionalumas ir atsidavimas darbui padeda susidoroti su iššūkiais bei leidžia valdyti situaciją. Vertinu Jūsų indėlį ir prisiimtą atsakomybę tarnauti savo šaliai“, – sveikinime teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Sveikinu Jus Pasieniečių dienos proga. Dėkoju už pastangas stiprinant ir užtikrinant nacionalinį saugumą bei linkiu stiprybės ir sėkmės tolesnėje veikloje. Būkite saugūs ir sveiki“ – sveikindama teigia Seimo Pirmininkė.

Pasieniečius sveikina ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Kasdieniu darbu Jūs kuriate saugesnę Lietuvą.

„Kiekvienas Jūsų atliekate itin svarbią misiją, užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą. Tiek mūsų istorija, tiek dabartinės realijos liudija, kad prarasti laisvę galima labai greitai. Dėkoju Jums visiems už tai, kad atsakingai reaguojate į kiekvieną potencialią grėsmę“, – sako I. Šimonytė.

Pasieniečių dienos ištakos siekia tarpukario Lietuvos laikus. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei ir juo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.