Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad poligono kaimynystė vietos gyventojams suteiks papildomų investicijų ir naujų darbo vietų.

Už Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo priėmimą balsavo 126 Seimo nariai, vienas susilaikė.

Žada, kad gamta nenukentės

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė, kad naujo karinio poligono reikia norint Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų karių.

Pasak A. Anušausko, jis svarbus valstybės gynybai, įgyvendina valstybės atgrasymo strategiją.

„Poligonas nėra tik teritorija, tai teritorija, į kurią investuojama, be abejonės, tai prisidės ir prie vietos verslo skatinimo. Jau kitais metais numatomos 26 mln. eurų investicijos, jos bus praktiškai kasmet, kol galiausiai bus visa poligono infrastruktūra išvystyta“, – Seime teigė krašto apsaugos ministras.

Kadangi didelę dalį Rūdninkų poligono sudaro saugomos teritorijos, A. Anušauskas pabrėžė, jog visi su ekologija susiję darbai bus derinami su Aplinkos ministerija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kitomis institucijomis.

Aplinkos ministerijos duomenimis, steigiamo karinio poligono teritorijoje yra Rūdninkų girios biosferos poligonas su Kernavo telmologiniu, Rūdninkų kraštovaizdžio, Zygmantiškių geomorfologiniu draustiniais, taip pat – Visinčios kraštovaizdžio, Visinčios hidrografinio, Šalčios hidrografinio draustinių dalys.

Jose yra įvairių paukščių gyvenamų vietų, pelkių su savo biologine įvairove, vandens telkinių, Zygmantiškių kopagūbris ir kt.

„Reikia pastebėti, kad daugeliui rūšių ir buveinių karinio poligono steigimas neturės įtakos. O kai kurioms net bus naudingesnis“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Anot jo, atvirų vietų smėlynų buveinės ten susiformavo būtent dėl žmogaus veiklos – anksčiau vykusių karinių pratybų – ir dabar jau pradeda nykti.

Aplinkos ministerija pabrėžė, kad jeigu Rūdninkų poligone saugomos teritorijos vis dėlto nukentėtų, būtų ieškoma kitų teritorijų, kur yra tokios pačios buveinės ir gyvena tos pačios rūšys kaip Rūdninkų biosferos poligone, ir jos būtų skelbiamos saugomomis.

Skubės įrengti

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas abejojo šio projekto skaidrumu. Jis pasigedo duomenų, kiek kainuos naujojo poligono steigimas.

„Tai vienas brangiausių Lietuvos gynybos projektų, nenurodoma vertė poligono, neatsakoma į klausimus“, – teigė jis.

A. Anušauskas pabrėžė, kad atsakymai dėl lėšų skyrimo, darbų rangovų gali būti tik priėmus įstatymą ir paskelbus viešuosius pirkimus.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, priėmus įstatymą ir Rūdninkų poligoną pripažinus ypatingos svarbos valstybiniu projektu, tai leis nuo kelerių metų iki pusmečio sutrumpinti jo įrengimo terminus.

Šiuo metu kariniuose poligonuose treniruojasi tiek Lietuvos, tiek kitų Lietuvoje esančių NATO šalių kariai, tačiau turimų poligonų nepakanka tinkamai priimti sąjungininkus.

Steigiamo poligono plotas sieks beveik 17 tūkst. hektarų. A. Anušausko duomenimis, į poligono teritoriją patenka 48 privačios žemės sklypai ir jie sudaro 2 proc. viso ploto, t. y. apie 350 hektarų. Ministras patvirtino, kad likusi ploto dalis, 98 proc., yra valstybinė žemė.

Įstatyme numatyta, kad privačios žemės sklypai patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai bus perduodami tik tada, kai būtų atliktos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir įregistruota valstybės nuosavybės teisė.

KAM duomenimis, poligono administracinių ir kariniam rengimui reikalingos infrastruktūros objektų steigimas ir aptarnavimas sukurs iki 100 naujų darbo vietų.