Pandemija suvienijo lietuvius ir tai įrodo pasikeitę pilietinės visuomenės galios indekso rodikliai. Ką tai reiškia, aiškino Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.

„Šiuo atveju šuolis pilietinės galios pirmiausia yra sietinas su labdara. Mes ir patys matėme tas dideles susitelkimo bangas, kada reikėjo ir buvo aukojama medikams, medikų apsaugai. Pasiūla buvo nemaža per metus ir žmonės išgirdo kvietimą. Žmonės tikrai daug aukojo. Kita vertus, pats uždarymas namuose, kaip ten bebūtų, karantinas reiškė, kad žmonės buvo skatinami likti namuose, nejudėti. Tai irgi lėmė, kad daug daugiau žmonių įsitraukė į vietos bendruomenės veiklas. Taip pat tai buvo geras laikas žmonėms apsitvarkyti aplink namus, nes kai toli nevažiuoji, galbūt matai, ką daryti toj pačioj aplinkoj, kurioje esi. Tos veiklos daugiausia ir sutelkė žmones“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.

„Žmonės, atrodo, tapo dėmesingesni kitų žmonių pažeidimams. Kita vertus, kalbant apie pilietinę galią, yra ir kitas svarbus aspektas, kurį verta paminėti. Žmonės per šituos metus jautėsi turį mažiau įtakos. Jie negalėjo valdyti nei karantino, jie negalėjo nustatyti taisyklių ir labai daug sprendimų buvo sutelkta Vyriausybės rankose. Buvo pastebėta, kad, kai vertino tiek pilietinių organizacijų, tiek eilinių piliečių, tiek savo pačių įtaką, žmonėms atrodė, kad tos įtakos priimat sprendimus jie turi mažiau“, – teigė docentė.

Galbūt mes turėsime kartą, kuri turės mažiau galimybių formuoti tuos pilietinius įgūdžius.

„Aktyviausi vis tiek yra žmonės, kurie stipriau stovi gyvenime: turintys didesnes pajamas, žmonės, kurie yra su aukštuoju išsimokslinimu. Išsimokslinimas, pajamos yra labai svarbūs rodikliai. Augimas ir buvo susijęs su tomis grupėmis. Mes matėme mokyklų uždarymo pasekmes jaunų žmonių aktyvumui. Labai daug jaunų žmonių aktyvumo, kuris anksčiau būdavo, ir mes matydavom, kad jauni žmonės tikrai dažnai daug aktyviau dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose ar kažkokiose kitokiose pilietinėse iniciatyvose, tai pagal 2020 metų pilietinės galios indekso duomenis, jaunų žmonių aktyvumas sumažėjo. Tai kokias pasekmes šitiems jauniems žmonėms turės visa tai, atsakyti šiuo metu negalime, bet galima kelti hipotezę, kad galbūt mes turėsime kartą, kuri turės mažiau galimybių formuoti tuos pilietinius įgūdžius. Tai yra labai svarbu“, – sakė ji.

„Norėtųsi, kad žmonės tiesiog matytų daugiau gero aplink save, tada būtų lengviau jiems tarpusavyje telktis. Telktis ne tik su pažįstamais žmonėmis, bet ir su nepažįstamais žmonėmis. Kur reikėtų pasitempti? Savanorystės srityje. Ilgalaikės savanorystės srityje. Savanorių ilgalaikių ir reguliarių mes turime labai mažai. Tik apie 3 proc. Lietuvos gyventojų reguliariai savanoriauja. Galvojant, kur mes galime pasitempti, galima atsiliepti į kvietimus. O tų kvietimų tikrai yra, nevyriausybinių organizacijų, kurios kviečia prisidėti prie jų veiklų ir tapti nuolatiniais, reguliariais savanoriais, tikrai yra. Norintiems ir turintiems laiko tai yra tikrai labai prasmingos veiklos“, – pridūrė R. Žiliukaitė.