- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienio vakarą pranešta, kad eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas. Aiškėja daugiau jo mirties aplinkybių.
Režisierius pastaraisiais metais dirbo Izraelyje, Italijoje. Jis sirgo onkologine liga.
Menininkas mirė po dešimtmetį trukusios kovos su plaučių vėžiu.
Pasak Maskvos Vachtangovo teatro, kuriame R. Tuminas dirbo meno vadovu iki 2022 metų kovo, direktoriaus Kirilo Kroko, režisierius mirė vienoje iš Italijos klinikų reanimacijos palatoje.
Kaip skelbia portalas 15min.lt, neseniai R. Tuminas su žmona ir dukra darbo reikalais keliavo į Italiją, tačiau po skrydžio atsidūrė ligoninėje. Nors iš pradžių režisieriau savijauta buvo nebloga, tačiau antradienį, trūkus kraujo krešuliui plaučiuose, jo būklė smarkiai pablogėjo, o kovo 6 d. vakare R. Tumino gyvybė užgeso.
15min.lt žiniomis, atsisveikinimas su režisieriumi turėtų vykti jo įkurtame Vilniaus Mažajame teatre.
R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje, gavęs šios šalies apdovanojimų.
Kaip skelbia Vilniaus mažasis teatras, R. Tuminas 1974-aisiais baigė TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1978-aisiais baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.
1979-1994 jis dirbo režisieriumi ir vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabartinis Lietuvos nacionalinis dramos teatras), vėliau metus jam vadovavo.
1990-aisiais jis įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, iki 2022-ųjų buvo jo meno vadovas.
Jis nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.
R. Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius, tarp jų – V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“, Antono Čechovo „Vyšnių sodą“, „Dėdę Vanią“ „Žuvėdrą“, „Tris seseris“, Bertoldo Brechto „Galilėjų“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“ pagal rašytoją Grigorijų Kanovičių, Michailo Lermontovo „Maskaradas“, Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetą“, Nikolajaus Gogolio „Revizorių“, Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“, Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ ir „Mistrą“, Johano Wolfgango Goethe’s „Faustą“, Henriko Ibseno „Šmėklas“ ir kitus.
Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.
2007 - 2022 metais R. Tuminas Maskvoje ėjo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas, 2021-aisiais jis pelnė Rusijos vyriausybės kultūros premiją, tačiau pasitraukus iš šio teatro vadovo pareigų po Rusijos invazijos į Ukrainą, 2022-aisiais ji buvo atšaukta. Režisierius yra dukart pelnęs svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą – Auksinę kaukę.
Dėl savo pasisakymų Rusijos žiniasklaidai 2021-aisiais režisierius buvo sulaukęs kritikos, tuomet duodamas interviu Rusijos televizijai R. Tuminas pareiškė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais.
Lietuvoje kilus pasipiktinimui dėl tokios menininko pozicijos, R. Tuminas tuomet tai pavadino prieš jį įvykdyta provokacija, sakydamas, kad paskelbta tik dalis jo žodžių, bei sakė paprašęs televizijos paneigimo su pilnu interviu įrašu bei tekstu.
Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą Ukrainoje, Vilniaus mažasis teatras su teatro įkūrėju ir meno vadovu R. Tuminu nutraukė darbo sutartį, pats režisierius skelbė jau anksčiau pasitraukęs ir iš pareigų J. Vachtangovo teatre.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...