Pasak tarnybos, apsauginės zonos nebeliks prie Nemuno, Širvintos ir Šešupės upėmis einančios sienos bei toje sausuma einančios sienos dalyje, kurioje įrengtos stebėjimo sistemos. Apsaugos zona išliks ties maždaug 10 proc. pasienio su Karaliaučiumi.

Apsauginė zona ir toliau veiks prie dalies pasienyje su Rusija esančių tiltų ar viadukų, kur nusikalstamumo rizika vis dar vertinama kaip aukšta bei pasienio vandenyse, kur yra apsunkintas sienos stebėjimas, pavyzdžiui – Vištyčio ežere.

Į apsauginę pasienio zoną norintiems patekti fiziniams asmenims bei įmonių atstovams reikia pasieniečiams pateikti prašymus ir papildomus dokumentus, kuriuos VSAT per dešimt darbo dienų įvertina ir priima sprendimą dėl leidimo suteikimo.

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos manymu, toks sprendimas ne tik sumažins administracinę naštą, bet ir panaikins suvaržymus teisėtai fizinių ir juridinių asmenų veiklai, sudarys papildomas sąlygas rekreacinei ir ūkinei veiklai, turizmo plėtrai“, – rašoma tarnybos pranešime.

Anot VSAT, pasienyje įdiegus modernias stebėjimo sistemas ir kitas technines bei organizacines priemones, pasieniečiai yra pajėgūs užtikrinti sienos kontrolę ir be apsauginėje zonoje numatytų apribojimų.

Sienos apsaugos zonos ribos pasienyje su Rusija buvo nustatytos 2007 metais, siekiant stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą, į jas pateko vietovės, kuriose fiksuota padidinta sienos kirtimo ar kontrabandos rizika.

Nuo valstybės sienos į Lietuvos gilumą einanti pasienio ruožo dalis yra žymima specialiais ženklais, į ją pateikti galima tik turint atskirą VSAT leidimą. Paprastai ši zona į šalies teritoriją tęsiasi nuo 50 metrų iki kelių kilometrų.

Valstybės sienos apsaugos zona ir toliau išlieka daugelyje vietovių pasienyje su Baltarusija, jos ribos turėtų būti nežymiai koreguojamos – išplečiamos arba siaurinamos.