- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybę gynusiems asmenims svarstoma suteikti du specialius statusus.
Parlamentarai praėjusią savaitę pradėjo svarstyti tai numatančius dviejų įstatymų projektus.
Vienas įstatymo projektas apibrėžtų Lietuvos nepriklausomybės gynėjų statusą, kitas – laisvės gynėjo-kario savanorio.
Projektus pateikęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė, kad šiuos teisės aktus inicijavo nepriklausomybės gynėjų organizacijos.
„Jos iš tikrųjų labai norėjo, kad bent po 30 metų nuo tų įvykių jie būtų vis dėlto pastebėti valstybės ir bent suteiktas nepriklausomybės gynėjo vardas. Tai buvo jų noras, teisėtas jų noras. Jie tikrai nusipelnė per 30 metų, kad jie būtų pažymėti“, – sakė parlamentaras.
Pagal vieną projektą, nepriklausomybės gynėjais būtų pripažinti kariai, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką ir jos nesulaužė, taip pat asmenys, dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos nepriklausomybės gynyboje minėtu laikotarpiu, asmenys, joms nepriklausę, bet nuo nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo iki pučo Maskvoje gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma.
Jie tikrai nusipelnė per 30 metų, kad jie būtų pažymėti.
Nepriklausomybės gynėjo vardas būtų suteiktas ir tiems, kas turi valstybinius apdovanojimus už nepriklausomybės gynybą nuo 1990-ųjų kovo 11-oiosios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios.
Lietuvos nepriklausomybės gynėjo teisinį statusą pripažintų krašto apsaugos ministras, o pažymėjimus išduotų ir apskaitą tvarkytų Krašto apsaugos ministerija.
Pagal kitą projektą, laisvės gynėjo-kario savanorio statusas būtų suteikiamas Lietuvos piliečiams, kurie kūrė krašto apsaugos struktūras, tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos.
Šį teisinį statusą suteiktų ir pažymėjimus išduotų Krašto apsaugos ministerija.
Konservatorius Arvydas Anušauskas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys stebėjosi, kam reikia dviejų įstatymų ir dviejų skirtingų teisinių statusų.
„Tai dabar vienu įstatymu jis galės būtų Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, pagal šitą įstatymą jis dar turės antrą pažymėjimą – Lietuvos gynėjas-karys savanoris“, – sakė P. Urbšys.
A. Gumuliauskas teigė, kad nutarta atskirti priesaiką davusius ir nedavusius asmenis.
„Be abejonės, mes galime tuos, kurie davė priesaiką, vadinti nepriklausomybės gynėjais, tačiau ypatingas laisvės gynėjo-kario savanorio statusas būtent ir atsispindi šiame įstatyme, jis skirtas tikrai tai, sakyčiau, nelabai didelei grupei žmonių, kurie, nepaisydami pavojų savo gyvybei, davė priesaiką valstybei. Jie figūruoja ir krašto apsaugos sąrašuose. Taigi čia tikrai yra toks esminis skirtumas ir esminis, sakyčiau, tų organizacijų prašymas“, – aiškino Seimo komisijos pirmininkas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjais pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje6
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?25
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu88
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...