Popieriniai gimimo, mirties, santuokos liudijimai bus išduodami tik asmenims pageidaujant, gyventojams patiems nebereikės pranešti apie pasikeitusią civilinę būklę, nusprendė Seimas.

Parlamentas ketvirtadienį priėmė Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą. Už jį balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo keturi, 33 susilaikė.

Dokumente numatyta, kad civilinės būklės aktai - santuoka, ištuoka, vaiko gimimas, mirties liudijimas ir pan. - registruojami padarant atitinkamą įrašą Gyventojų registre, o pasikeitusius duomenis registrui elektroniniu būdu pateiks atitinkamos institucijos.

„Pradės veikti vadinamasis vieno langelio principas. Realiai žmogui nereikės gavus vieną ar kitą dokumentą eiti tam tikru keliu, kad būtų užregistruotas vienas ar kitas civilinės būklės aktas. Sakykime, gimsta vaikelis sveikatos priežiūros įstaigoje, tai ta įstaiga tiesiogiai perduoda duomenis, informacinių technologijų siųsti duomenys automatiškai užregistruojami, žmogui nereikia gaišti laiko ir papildomai dar nešti kokias nors pažymas į civilinės metrikacijos įstaigas, kad būtų užregistruotas vaiko gimimas“, - BNS sakė teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis.

Tuo pačiu įstatyme numatyta, kad nebebus išduodami popieriniai dokumentai, užteks elektroninio įrašo Gyventojų registre.

„Kitas labai svarbus dalykas - kad atsisakoma popierinių civilinės būklės aktų liudijimo. Jų nebelieka, bet jeigu žmogus nori, jis gali pasiimti išrašą. Bet tokio šiandien mums įprasto liudijimo nebelieka, nes visi duomenys bus suvesti į sistemą ir automatiškai institucijos galės tuos duomenis gauti“, - teigė viceministras.

Jo tvirtinimu, tvarkat įvairius reikalus gyventojui nereikės turėti minėtų liudijimų, visos institucijos, kurioms būtina, turės prieigą prie Gyventojų registro ir elektroniniu būdu matys situaciją.

Įstatyme nustatyta, kad vaiko gimimą registruos Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Apie gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.

Civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruos savo iniciatyva, remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, teismo sprendimu ar laivo kapitono sudarytu mirties aktu.

Pagal įstatymą, santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą. Ji registruojama, kai dalyvauja norintys susituokti asmenys ir du liudytojai. Jeigu santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po šios santuokos sudarymo pateikti duomenis apie tai vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Ši, remdamasi pranešimu, savo iniciatyva įtrauks į apskaitą santuokos sudarymą.

Mišrios Seimo narių grupės narė Aurelija Stancikienė tvirtino, kad popierinių dokumentų panaikinimas visiškai nuvertina santuoką.

„(...) mes santuoką padarome tokią visiškai, absoliučiai nieko vertą. Tai yra taip, kaip nueiti į parduotuvę apsipirkti: šiandien sudariau, rytoj nutraukiau be jokių pasekmių ir t. t. Tikrai negaliu pritarti tokiam, mano nuomone, labai nevertybiniam įstatymui“, - teigė ji.

Konservatorius Rimantas Dagys taip pat įžvelgė, kad įstatymas gali kelti grėsmę santuokai.

„Santuoka apskritai yra viešas žmogaus įsipareigojimas gyventi kartu, palaikyti, atsakomybė prieš vaikus ir t. t., turi įvairių teisinių pasekmių. Ne šiaip sau sugalvota, kad tai būtų viešas įsipareigojimas, tai yra tam tikras garantas, atsakomybė prieš visuomenę. Paslėpti jį po tam tikru įsipareigojimu internete, mano galva, tikrai yra pavojinga“, - sakė parlamentaras ir nuogąstavo, kad einama link santuokos sudarymo socialiniame tinkle „Facebook“.

Kitas konservatorius Rytas Kupčinskas tvirtino, kad į kompiuterinius tinklus „įsiveržia įvairūs vadinamieji hakeriai ir gali vieną ar kitą įrašą panaikinti“. Jo frakcijos kolegė Vida Marija Čigriejienė dėstė, kad lietuvių sąmonėje santuoka suvokiama kitaip.

„Mes suvokiame iškilmingą procesiją ir, jeigu žmogus daro, jis tai padaro ir nori, kad vaikai būtų laimingi. O dabar viską atlikti kompiuterio laikmenoje yra paprasta ir neetiška, lietuvių tautai tai visiškai netinka“, - sakė ji.

Seimas nustatė, kad minėti pakeitimas pradės galioti 2017 metais.