- Dominykas Biržietis, Karolina Ambrazaitytė/ BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
-
Ministrė įvardijo, su kuo sieja geresnius matematikos egzamino rezultatus
Švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė gerėjančius abiturientų matematikos valstybinio egzamino rezultatus sieja su didesniu Vyriausybės dėmesiu tiksliesiems mokslams.
Kaip trečiadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 89,5 proc. abiturientų, kai pernai tai padarė 84,6 proc. moksleivių.
„Tai rodo Lietuvos, šitos Vyriausybės pasirinktą kryptį kalbant apie inžinerinius, tiksliuosius mokslus, daugiau dėmesio jiems, pasitelkiant įvairias priemones dėl mokytojų kompetencijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Ir matematikos stiprinimo planas, „Steam“ laboratorijos ir kiti dalykai, kas, norėčiau tikėti, prisidėjo prie šių rezultatų“, – teigė ministrė.
Pasak jos, egzamino užduotys buvo korektiškos ir „neturėtų būti tokie egzaminai, kurie bandytų pričiupti ar išprovokuoti klaidai abiturientus šiuo atžvilgiu“.
Vertinu, kad egzaminų užduočių paruošimas buvo korektiškas, viliuosi, kad tai išsilaikys ir ateityje.
„Vertinu, kad egzaminų užduočių paruošimas buvo korektiškas, viliuosi, kad tai išsilaikys ir ateityje. Ypač kalbant apie šiandien pristatytus egzaminų ruošimo patobulinimus“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Mokiniai rimčiau pradeda žiūrėti į matematikos dalyką“
Švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas taip pat teigė, kad geresnius matematikos rezultatus lėmė veiksmingas šio dalyko stiprinimo planas.
„Mes matom tikrai, kad ir matematikos stiprinimo planas, ir ilgalaikės investicijos į matematikos mokytojų kompetenciją bei į tyrimų plėtrą šitoj srity, ir tas planas, kurį mes jau virš dviejų metų įgyvendinam, duoda tam tikrų rezultatų“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.
Jis taip pat teigė, kad tam įtakos galėjo turėti ir pasikeitęs moksleivių požiūris į šį egzaminą.
„Mokinių skaičius, kuris pasirinko ir laikė šiemet matematikos egzaminą irgi yra išaugęs. Virš 1,2 tūkst. mokinių daugiau šiemet laikė matematikos egzaminą. Ir mes irgi tai siejam su tuo, kad matematikos egzaminas tampa privalomas net ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
„Matom, kad mokiniai rimčiau pradeda žiūrėti į matematikos dalyką, rimčiau mokytis, rimčiau investuoti savo laiką ir daugiau mokinių šį dalyką renkasi“, – pridūrė jis.
Prasti lietuvių kalbos rezultatai tautinių mažumų mokyklose
NŠA trečiadienį iš viso paskelbė keturių dalykų valstybinių brandos egzaminų rezultatus: matematikos, istorijos, chemijos bei lietuvių kalbos ir literatūros.
Lietuvių egzaminą išlaikė 91,1 proc. moksleivių. Praėjusiais metais ši dalis siekė 92,8 procento. Vis tik, anot viceministro, situacija išlieka prasta tautinių mažumų mokyklose.
„Pirminiai duomenys rodo, kad tautinių mažumų kalba besimokantys mokiniai – iš tikrųjų didesnė dalis jų – neišlaiko lietuvių kalbos egzamino. Šiais metais yra apie 20 procentų neišlaikiusių“, – žurnalistams švietimo viceministras I. Gaižiūnas.
Pasak ministerijos, tokie rezultatai nėra naujiena, yra buvę metų kai egzamino neišlaikė 25 proc. moksleivių.
„Tai galbūt tiesiog kelia klausimą bendrai dėl mokomosios kalbos būtent tautinių mažumų mokyklose, nes vis tik tai mes norime, kad kiekvienas mūsų Lietuvos mokinys, nepriklausomai nuo savo tautybės, turėtų vienodai geras galimybes ir vienodai gerai išlaikytų valstybinius brandos egzaminus ir vėliau atitinkamai galėtų rinktis savo profesinį kelią“, – komentavo I. Gaižiūnas.
Likusių egzaminų rezultatai bus paskelbti penktadienį.
Brandos atestatui gauti reikėjo išlaikyti du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį arba valstybinį ir dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą arba parengti brandos darbą.
Iš viso kandidatai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...
-
Rusiškus atlasus vadina testu Lietuvai
Paaiškėjus, kad viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, Seimo Kultūros komiteto pirminin...
-
Kai kuriose šalyse – šimtmečio audra: pasidalijo prognoze Lietuvai ir pateikė patarimus keliautojams
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pasidalijo orų prognoze ir perspėjimais keliautojams dėl audrų kai kuriose kitose šalyse. ...
-
Kauno apylinkės teisme bręsta permainos?
Teisėjų taryba pritarė Prezidentui atleisti Arūną Purvainį iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. Jo pirmininkavimo metus lydėjo įvairūs sopuliai. Kas bus toliau? ...
-
Vilnius mini 702-ąjį gimtadienį – prasideda šviesų festivalis
Vilniuje penktadienį minint sostinės 702-ąjį gimtadienį, prasideda šviesų festivalis. ...
-
Neblaivus darbe buvęs Vilniaus apskrities kelių policijos viršininkas – nušalintas
Tarnyboje neblaivus buvęs Vilniaus apskrities kelių policijos viršininkas Dainius Šalomskas nušalintas nuo likusio tarnybos laiko. ...
-
Po patikrinimo – rimti nemalonumai vienam iš Vilniaus policijos vadų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas darbe užkluptas neblaivus, pradėtas tarnybinis patikrinimas. ...
-
Vilnius gyventojų skaičiumi aplenkė Rygą
Vilnius šiemet gyventojų skaičiumi aplenkė Latvijos sostinę Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse, rašo portalas „Made in Vilnius“. ...
-
Į šalies saugumui svarbias veiklas siūloma įtraukti susisiekimą autobusais
Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo į strategiškai svarbių nacionaliniam saugumui veiklų sąrašą įtraukti keleivių vežimą autobusais tiek vietinio, tiek tolimojo susisiekimo maršrutais. ...