Vis dėlto ministerija pažymi, kad šiuo metu taip pat siekiama sutvarkyti kai kurias patalpas, kuriose būtų galima papildomai apgyvendinti dar 3-4 tūkst. ukrainiečių.

„Savivaldybių deklaruotose gyvenamosiose vietose turime tinkamų apgyvendinti apie 4 tūkst. vietų. (...) Yra dalis valstybės ir savivaldybių patalpų, kurias reikia aprūpinti inventoriumi ar suremontuoti. Sutvarkius patalpas, dar būtų galima apgyvendinti apie 3-4 tūkst. ukrainiečių“, – komentare Eltai nurodė SADM.

Kita vertus, ministerija pažymi, kad šiuo metu Ukrainos karo pabėgėlius vežantys asmenys privalo koordinuoti savo veiksmus su valstybės institucijomis, kadangi didžiuosiuose šalies miestuose vietų skaičius ribotas.

„Tačiau labai svarbus koordinavimo aspektas, kad į Lietuvą vežantys ukrainiečius, koordinuotųsi veiksmus su valstybės institucijomis – kur ir į kokią savivaldybę reiktų vežti ukrainiečius. Pasitaiko atvejų, kai geros valios vedini vežėjai nepraneša, kada ir ką atveš, ir veža žmones ten, kur jiems atrodo tinkama. Tuomet būna keblu operatyviai apgyvendinti nuo karo bėgančius žmones arba susiklosto aplinkybės, jog tenka ieškoti laisvų vietų“, – pažymėjo ministerija.

Kita vertus, vyrauja klaidingas stereotipas, ypač tarp ukrainiečių, kad regionuose paslaugų nėra arba jų kokybė prasta. Tačiau tokie įsitikinimai klaidingi.

Taip pat SADM atkreipia dėmesį, kad ir didžiojoje dalyje regionų Ukrainos karo pabėgėliams yra patenkinami visi būtiniausi poreikiai, todėl, anot jų, nevertėtų vadovautis stereotipu, esą regionuose nėra paslaugų ar jų kokybė nėra pakankamai gera.

„Didieji miestai, kurortai, kaip ir Lietuvos gyventojams, buvo ir yra didžiausi traukos centrai. Todėl natūralu, ukrainiečiai taip pat pageidauja būti apgyvendinti didmiesčiuose, kurortuose. (...) Kita vertus, vyrauja klaidingas stereotipas, ypač tarp ukrainiečių, kad regionuose paslaugų nėra arba jų kokybė prasta. Tačiau tokie įsitikinimai klaidingi. Didžiojoje dalyje regionų ukrainiečiai ne tik apgyvendinami, jų vaikai lanko švietimo įstaigas, bet ir patys atvykusieji, išreiškę norą dirbti, gauna darbą ir puikiai integruojasi regionuose“, – pažymi ministerija.

„Natūralu, kad įvairiose Lietuvos vietose, ypač didmiesčiuose ir kurortuose, pasiekiama tam tikra žmonių apgyvendinimo ir paslaugų teikimo riba, todėl raginame ukrainiečius rinktis ir apsigyventi kitose vietovėse, regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų regioninių centrų“, – priduriama komentare.

Kita vertus, ministerijos duomenimis, beveik trečdalis atvykusių ukrainiečių integravosi į Lietuvos darbo rinką, todėl ilgainiui savivaldybių apgyvendinimo vietos turėtų atlaisvėti.

„Atvykę į Lietuvą ukrainiečiai pirmai pradžiai gauna visokeriopą pagalbą: maisto ir higienos paketus, apgyvendinami, vaikai lankus ugdymo įstaigas, gavę apsaugos statusą, gali pretenduoti į valstybės paramą, tokią, kokią gauna ir Lietuvos nepasiturintys gyventojai. Jau beveik trečdalis ukrainiečių dirba. Tad po pirminės įsikūrimo pagalbos ukrainiečiai pamažu integruojasi Lietuvoje, moka mokesčius ir ilgainiui galės patys save išlaikyti, nuomotis būstą. Atvyksta ir tokių, kurie patys gali savimi pasirūpinti ir net nesikreipia pagalbos“, – nurodo ministerija.

ELTA primena, kad, ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje užregistruota apie 51 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.