Kai kuriems teisėjams darbo krūvis smarkiai išaugs dėl to, jog vienu metu reikės apsvarstyti daug prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje. Tokius prašymus pateikia beveik visi šiuo metu į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai plūstantys migrantai.

Seimas liepos viduryje priėmė Vyriausybės teiktas pataisas mokėti teisėjams papildomą atlygį už nenumatytai išaugusį darbo krūvį. Priemokų skyrimo ir mokėjimo tvarką buvo palikta nustatyti Teisėjų tarybai.

Daugiau nei po valandą trukusios diskusijos visi 12 tarybos narių pritarė naujai tvarkai.

Teisėjų tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad darbo krūviai Lietuvos teismuose jau dabar yra skirtingi, o numačius tokią tvarką galima dar labiau išbalansuoti skaičiavimus, atlyginimų apmokėjimus.

Teisėjų tarybos narė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė pasakojo, kad jos vadovaujamas teismas atliko jo teritorijoje veikiančių apylinkės teismų patikrinimą.

„Buvo nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme darbo krūvis mažesnis, komisijos išvada buvo siūlyti perduoti Vilniaus regiono teismui 200 skundų dėl antstolių veiksmų, aš priėmiau įsakymą neįgyvendinti komisijos išvados, kadangi darbo krūvis padidėjo dėl pabėgėlių apgyvendinimo į pabėgėlių centrą“, – sakė L. Braždienė.

O Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai už nuolat padidėjusį darbo krūvį priedo negauna, aš tai čia nematau jokios logikos.

L. Braždienė atkreipė dėmesį, kad dabar, atsiradus migrantų byloms, anksčiau buvęs mažesnis regionų apylinkės teismų teisėjų krūvis tiesiog susilygins su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nuolatiniu darbo krūviu, o jie gaus priedus už padidėjusį darbo krūvį.

„O Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai už nuolat padidėjusį darbo krūvį priedo negauna, aš tai čia nematau jokios logikos“, – stebėjosi teisėja. Ji mano, kad iš pradžių reikia vertinti, ar tikrai krūvis migrantų bylų teisėjams padidėja. 

Kiti teisėjai sakė, kad krūviai teismuose dar ilgai bus nevienodi, tačiau dabar sprendžiami apmokėjimo klausimai, nes  teisėjų krūvį nulėmė nenumatytos priežastys.

Nepaisant aštrių diskusijų, tvarkai buvo pritarta.

„Diskusija ilga, rezultatas tas pats“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Aukščiausiojo Teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė.

Tvarkoje numatyta, kad, kai darbo krūvis padidėja nuo 20 iki 30 procentų, skiriama 10 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka. Kai darbo krūvis padidėja nuo 30 iki 40 procentų, skiriama 15 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka.

Kai darbo krūvis padidėja nuo 40 iki 50 procentų skiriama 20 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka, o kai darbo krūvis padidėja nuo 50 iki 60 procentų, skiriama 25 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka.

Kai darbo krūvis padidėja 60 ir daugiau procentų, skiriama 30 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka.

Tvarka numato, kad padidėjęs darbo krūvis nustatomas už praėjusį mėnesį, vertinant viso praėjusio mėnesio duomenis apie gautas tam tikros kategorijos bylas. Darbo krūvio duomenys lyginami su praėjusių dvylikos mėnesių, buvusių iki darbo krūvio padidėjimo pradžios, tos pačios kategorijos vidutiniu gautų bylų skaičiumi per mėnesį teisme.

Konstatavęs bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme padidėjusį darbo krūvį, teismo pirmininkas priima sprendimą dėl priemokos skyrimo ir išmokėjimo.

Tvarka nebus taikoma apmokėjimui už padidėjusį darbo krūvį kitais atvejais, taip pat kompensavimo teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei budėjimą.

Tvarkos apraše nurodoma, kad iš anksto nenumatytos priežastys – socialinės, ekonominės, finansinės, politinės, teisinės ar kitos priežastys, lemiančios gaunamų nagrinėti bylų skaičiaus padidėjimą teismuose, kurių  iš anksto nebuvo galima numatyti.

Tvarka įsigalios rugpjūčio 1 dieną, jei ją pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.