Keičiasi žmonių kultūra

Antai, Lampėdžių kempingo teritorijoje esančiame paplūdimyje nuo suplukusių kūnų drabužius kauniečiai plėšė iš ankstaus šeštadienio ryto, nors oficialiai paplūdimys darbo pradžią skelbia 10 val. Tada duris atveria vietos kavinė, pirtis, galima išsinuomoti plaukiojimo inventorių ir gultus. Pastarųjų gelbėtojų poste yra 200.

„Būna dienų, kai nelieka nė vieno laisvo gulto, – toks scenarijus, anot Lampėdžiuose įkurto kempingo akcininko Lino Žabaliūno, būdingas ir savaitgaliams, ir darbo dienoms. – Gal net priešingai, savaitgaliais rečiau, nes žmonės išvažiuoja iš miesto. Tuo metu eilinėmis dienomis po darbo, apie 15-18 val., poilsiautojų būna sočiai.“

Būna dienų, kai nelieka nė vieno laisvo gulto.

Septintą vasarą skaičiuojančio kempingo ir jame esančio paplūdimio akcininkas džiaugėsi, kad bėgant metams keičiasi poilsiautojų kultūra. Dabar jie tyliau arba visai nesiklauso muzikos, po savęs palieka mažiau šiukšlių.

„Žmonės suprato, kad mes norime pasiūlyti kokybišką poilsį, be plyšaujančio radijo imtuvo, saulėgrąžų lukštų ir butelių kamštukų. Anksčiau būdavo patrauki gultą, o po juo palikti popieriai ir buteliai. Pasitaiko ir dabar, bet kur kas rečiau“, – anot pašnekovo, prie to smarkiai prisidėjo taros užstato sistema.

Išgėrę mineralinį vandenį ar limonadą, miestiečiai butelius išsineša su savimi, o jei to nepadaro, stiklinę, plastikinę tarą ir skardines greit surenka vadinamieji sanitarai.

Mokymai vaikams

Sezono pradžią, anot L.Žabaliūno, diktuoja oras. Šiemet paplūdimys atidarytas gegužės pradžioje, o štai praėjusiais metais gultus teko skleisti kur kas anksčiau. 

„Nors oficialiai esame užsibrėžę birželio 1-ąją, praėjusiais metais buvo ūmus startas. Saulė užkaitino, žmonės ėmė plūsti. Jiems reikia gultų, reikia tualeto – nedirbti negali“, – paklaustas, ar šiųmetės sezono pradžios neženklino nelaimingi atsitikimai, pašnekovas beldė į medį.

Iš vandens nieko neteko traukti, neprireikė ir pirmos pagalbos perkaitus saulėje.

„Žmonės turėtų ir patys susivokti... Tarkim, guli poilsiautojas, turintis viršsvorį su buteliu limonado ir sako, kad jam kažko silpna“, – būti atsakingais kvietė L.Žabaliūnas.

Tėvus gi ragino atkreipti dėmesį ir įsitikinti, ar tuo metu, kai vaikas turi būti pamokose, jis ten ir yra.

„Būna, pasako, kad žaidžia kieme su draugais, o ateina pas mus. Bet juk ne mes, o tėvai atsakingi už savo vaikus“, – vyras prisiminė ne vieną atvejį, kai sudrausminti už plaukimą neleistinoje teritorijoje, gelbėtojai sulaukė ir keiksmažodžių lavinos, ir pirštų kombinacijų, ir net smėlio į veidą. 

Beje, jau nuo šio pirmadienio Lampėdžių kempingo teritorijoje esančiame paplūdimyje vaikai ypač laukiami, mat čia vyks saugaus elgesio vandenyje mokymai, kuriuose dalyvaus ir visuomenės sveikatos centro specialistai, ir policijos pareigūnai, ir gelbėtojai.

„Tokie mokymai vyks visą vasarą, kiekvieną pirmadienį. Mokyklose vaikai lyg ir gauna teorinių žinių, tačiau praktika fizinėje vietoje yra visai kas kita“, – kalbėjo L.Žabaliūnas.

Draudžiama maudytis

Savaitės pradžioje atlikus miesto maudyklų vandens kokybės tyrimus paaiškėjo, kad Kauno marių II-ojo paplūdimio vanduo neatitinka higienos normų, todėl šeštadienio vidudienį čia sutikome vos kelis poilsiautojus – iškritę ant smėlio pastarieji tirpdė žiemą prikauptus riebaliukus, o vandenyje irstėsi tik antys. Didžioji dauguma žmonių pledus gi tiesė I-ajame  paplūdimyje.

„Žmonių mažoka. Anksčiau tokiu metu per paplūdimį sunkiai praeitumėte“, – 40 metų toje pačioje vietoje gelbėtoju dirbantis Pranas spėjo, kad atšilus orams dauguma miestiečių dumia į pajūrį. Kiti – į užsienį. Likusieji renkasi čia. Skanauja vietoje pardavinėjamus sumuštinius, ledus ir vaisvandenius. Neretai – su savimi atsineštas saulėgrąžas.

„Ir lyg tyčia meta jas ne į šiukšlių dėžę, bet šalia. Nors žiūrint bendrai, dabar žmonės daug geresni. Atsakingesni. Net ir tada, kai nori kirsti plūdurus, žyminčius saugią teritoriją, ateina ir atsiklausia“, – Pranas džiaugėsi, kad per pastaruosius 30 metų šiame paplūdimyje nebuvo skendimo atvejų. Smulkių traumų kasmet pasitaiko. Tai kas pėdą susipjausto ant akmens ar kriauklės, tai kas nors pasitempia ranką žaisdamas tinklinį.

„Čia jau nuo mūsų nepriklauso“, – būti budriais ragino gelbėtojas. Tą patį esą primena ir jo kolega iš II-ojo paplūdimio. Jis sudrausmina ir visus tuos, kurie nepaiso į smėlį įbesto ženklo „Maudytis draudžiama“.

„Kaip jau sakiau, per 30 metų niekas neskendo ir niekad nuo vandens neapsinuodijo“, – šyptelėjo Pranas, tačiau darsyk priminė, kad paisyti ženklų – būtina.