„Statistika tokia, kad sankcijų vidurkis už korupcinio pobūdžio veikas nėra labai didelis ir visuomenė pagrįstai gali kelti klausimą, kodėl taip yra. Bet statistika yra vidurkis, statistiškai žmogus su šunimi turi tris kojas, ir reikia mums atskirti smulkiąją ir stambesnę korupciją“, – pirmadienį Lietuvos televizijos laidoje „LRT forumas“ sakė R.Norkus.

„Jei pažiūrėsime  į korupcinių nusikaltimų bendrą vaizdą, didžiausią dalį sudaro vadinamieji papirkimai, kai asmuo duoda kyšį kažkam. Kyšininkavimas, pasyvusis kyšio priėmimas, tokių veikų yra daug mažiau, pavyzdžiui, pernai dėl to nuteisti 35 asmenys, užpernai – 56 asmenys už tokio pobūdžio veikas, kai papirkimo atvejai skaičiuojami 400–700 bylų per metus. Tas vidurkis taip ir susidaro“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkas.

LAT vadovas taip pat minėjo atvejus, kuomet fiziniams asmenims už korupcinio pobūdžio veikas teismas skyrė 28 tūkst. eurų, 35 tūkst. eurų baudas.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė yra pateikusi Seimui siūlymą didinti baudas už nusikaltimus, o korupcijos bylose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Pataisas inicijavusi Prezidentūra pažymi, kad baudžiamajame įstatyme numatyta teorinė galimybė skirti mažiausią galimą baudą praktikoje jau virto taisykle.

Anot Prezidentūros, teismų skiriamų baudų dydžiai „daugeliu atvejų yra artimi baudos minimumui ir dažniausiai net nesiekia baudos už atitinkamą nusikalstamą veiką vidurkio“.

Praėjusią savaitę pateikdama pataisas Seime prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė tvirtino, jog „neadekvačių baudų problema yra tendencinga“.

„2015–2017 metų teismų praktikos statistika rodo, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutiniškai skiriama bauda nesiekia nė 5 tūkst. eurų, tai vos 9 proc. nuo galimo baudos maksimumo. Vien per šių metų pirmą pusmetį už sunkius korupcinius nusikaltimus skirtų baudų vidurkis dar mažesnis – 3,3 tūkst. eurų, t. y. 6 proc. nuo galimo baudos maksimumo“, – sakė patarėja.