Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje pasakos apie žmoniją ir Žemę krečiantį „uždegimą“

Jubiliejinėje 60-ojoje Venecijos meno bienalėje Lietuvą pristatysianti šiuolaikinio meno kūrėjų „Pakui Hardware“ instaliacija „Uždegimas“ (angl. „Inflammation“) kvies atkreipti dėmesį į pasaulio nestabilumo ir jį drebinančių krizių priežastis.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinio direktoriaus Arūno Gelūno teigimu, iki kitos savaitės pabaigos Vilniuje pristatoma minėto dueto –  Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos – paroda bus tam tikra repeticija prieš pačią bienalę, laikomą vienu svarbiausių pasaulyje šiuolaikinio meno renginių.

Parodą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus galima išvysti iki ateinančios savaitės pabaigos.

Tarptautinėje erdvėje projektus dažnai pristatantis „Pakui Hardware“ menininkų duetas savo iki šiol vieną didžiausių parodų „Uždegimą“ vystė kartu su architektais Ona Lozuraityte-Išore ir Petru Išora-Lozuraičiu, kurie pasiūlė peizažą muziejaus erdvėje kurti iš smulkaus, biraus plastiko dalelių.

„Šią medžiagą, tik kitomis jos formomis, architektai jau naudojo ankstesniuose savo projektuose, tačiau šį kartą nusprendė pasitelkti juos kaip grynąją žaliavą – birią medžiagą, iš kurios „susipustė“ ištisos kopos, užsėmusios šios salės kolonas bei grindis“, – komentare BNS teigia menininkai Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.

„Uždegimas“ paremtas ir šešiais XX amžiaus antrosios pusės dailininkės Marijos Teresės Rožanskaitės kūriniais, kurie parodoje Vilniuje pristatomi nebus, o keliaus tiesiai į Lietuvos paviljoną Venecijoje. Jiems gaminami specialūs parodiniai stendai, kurie bus pritaikyti ir integruoti į instaliaciją Venecijos Šv. Antano bažnyčios erdvėje.

„Architektai pateikė projektą ir bienalės administracijai, ir bažnyčios vadovams, iš kurių nuomojamės tą erdvę (...) Kadangi bažnyčia yra vertingas kultūros paveldas, ten jau reikia saugoti ir grindis, ir sienas ir įrengti tą instaliaciją tokiu būdu, kad gražiai atrodytų pats kūrinys, bet nebūtų pažeistas joks viduj esantis interjero elementas“, – apie pasiruošimą bienalei BNS šią savaitę pasakojo Lietuvos paviljono komisaras A. Gelūnas.

N. Černiauskaitės ir U. Gelgudos teigimu, M. T. Rožanskaitės darbai, nors ir sukurti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, žavi savo šiuolaikiškumu, juose vaizduojami fragmentuoti žmonių kūnai medicininėje aplinkoje – ligoninių lovose, chirurginiuose kabinetuose ar rentgenų kambariuose – tarsi rodo, kaip technologijos praryja žmogaus kūną, atsidūrusį krizėje.

„Pakui Hardware“ instaliaciją įkvėpė ir Maryos Rupos bei Rajaus Patelio knyga „Liepsnojantys. Gilioji medicina bei neteisybės anatomija“, uždegimo tematika parodoje skleidžiasi keliais sluoksniais – skulptūriniuose objektuose, hibridiniame peizaže bei šviesų ir kinetikos choreografijoje.

Menininkai pažymi, jog būtent beatodairiškas gamtos ir žmogiškųjų resursų naudojimas tapo „lėtinio mūsų planetos „uždegimo“ priežastimi“. Nepiršdami atsakymo, kaip gydyti „uždegimą“, menininkai kviečia atidžiau pažvelgti į visų dalykų, gyvų ar negyvų, sąsajas, jautriau žvelgti į savo ir kitų veiksmus bei poreikius.

Uždegimas mums svarbus pirmiausia kaip būdas kalbėti apie nematomas, tačiau visų mūsų gyvenimus formuojančias sistemas ir jėgas.

„Uždegimas mums svarbus pirmiausia kaip būdas kalbėti apie nematomas, tačiau visų mūsų gyvenimus formuojančias sistemas ir jėgas – ar tai būtų politinės, medicinos ar ekonominės sistemos bei ideologijos“, – Lietuvos paviljono idėją aiškina „Pakui Hardware“.

A. Gelūno teigimu, uždegimo tiek žmoguje, tiek planetoje tematika šiandien ypač aktuali.

„Uždegimo židinių gausėja, klimato kaitos situacija blogėja, ekologinė situacija blogėja, susitarti su režimais dėl kažkokių ekologijai gerų sprendimų darosi vis sunkiau (...) jie remia vieni kitus karinės agresijos kontekstuose, antisemitizmas kyla naujomis bangomis, žodžiu, uždegimo požymių tikrai yra labai daug“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius.

Menininkai akcentuoja, kad kuriant „Uždegimą“ svarbus visos komandos įsitraukimas ir entuziazmas. „Pirmiausia į šią galimybę žiūrime ne kaip menininkai, o kaip savo šalies atstovai su visa kartu einančia atsakomybe“, – sako kūrėjai.

Parodą Vilniuje kuruoja Valentinas Klimašauskas ir Joao Laia (Žoao Laja). Paviljono projekto prodiuseriai – Evaldas Stankevičius ir Eglė Mikalajūnė, komunikacijos strategė Stefanija Jokštytė, vykdantysis architektas ir projekto prodiuseris Venecijoje – Mindaugas Reklaitis, o projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.

Lietuva Venecijos meno bienalėje dalyvauja nuo 1999 metų. Lietuvos paviljonas Venecijos meno bienalėje yra keturis kartus įvertintas specialiuoju paminėjimu, o 2019 metais rodyta opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ įvertinta pagrindiniu apdovanojimu - „Auksiniu liūtu“.

60-oji Venecijos meno bienalė prasidės balandžio 20 dieną ir tarptautinę meno mylėtojų auditoriją apsilankyti kvies daugiau nei pusmetį – iki lapkričio 24-osios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mykolas Angelas Buonarotis

Mykolas Angelas Buonarotis portretas
Meno ten praktiškai nėra, bet aplinkui krūva visokio plauko parazitų neplautom galvom - architektai, erdvių formuotojai, paviljono prodiuseriai, kuratoriai, moderatoriai, asmeniniai treneriai ir panašūs virvių iš bezdalų pinėjai...

Anonimas

Anonimas portretas
Nukvakę tie visi " mianinykai ". Gal nuo narkotikų ar alkoholio ? Menu ten net nekvepia.

Akivaizdu

Akivaizdu portretas
Kad menininkus be galo kankina leftistinis uždegimas ir klimato isterija. Prisideda te prie to kas madinga, gal naudinga. Naivu baksnoti į tas temas, kai pasaulio turtingieji degina pasaulį karuose, vartoja kelis kart daugiau nei mes, ir jiems dzin.. klimatas.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių