Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus,  trečiadienį paskelbtame sprendime pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Rusijos pilietis prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis esą buvo praleistas ne dėl jo kaltės, sprendimas jam nebuvo tinkamai įteiktas ir apie jį nebuvo laiku pranešta.

Tačiau teismas konstatavo, kad nenustatyta, kad sprendimas pareiškėjui būtų įteiktas netinkamai.

Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

„Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti. Pareiškėjas neįrodė, kad Migracijos departamentas atliko kokius nors, įskaitant, bet neapsiribojant, netinkamą pareiškėjo pavardės transkribavimą, netinkamą el. pašto nurodymą, neteisėtus veiksmus“, – paskelbė LVAT.

Teismas V. Ivanovo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laiko 2023 m. lapkričio 9 d., tuo metu jis į teismą kreipėsi tik 2024 m. sausio 24 d. – praleidęs terminą skundui paduoti.

„Pareiškėjas nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista“, – skelbia teismas.

V. Ivanovas ne vieną kartą kreipėsi į administracinius teismus dėl Migracijos departamento sprendimo išsiųsti jį iš šalies, tačiau teismai jam nebuvo palankūs.

2024 m. balandžio 23 d. pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuriame, grįsdamas savo teiginius dėl jį su Lietuvos Respublika siejančių ryšių, pacitavo savo kūrybos eilėraštį, parašytą rusų kalba.

„Pareiškėjas, teikiamo atskirojo skundo pagrinde rusų kalba cituodamas savo kūrybos eilėraštį, nesilaikė aptarto reikalavimo dėl procesinio dokumento kalbos, įvertinus, kokį procesinį dokumentą buvo prašoma panaikinti pagrindo pripažinti šį trūkumą esminiu, t. y. trukdančiu išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą, nėra: teiginiai, kuriems pagrįsti jis nurodo cituojąs savo kūrybos eilėraštį, surašytą rusų kalba, nėra susiję su Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi, jais pareiškėjas argumentuoja Sprendimo, kaip teigiama, nepagrįstumą“, – rašoma pernai spalį LVAT priimtoje nutartyje.

ELTA primena, kad Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė dar 2023 m., išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau įpusėjo – teismas skelbia šios baudžiamosios bylos medžiagą.

Nuo šios bylos baigties ir priklausys, kada Rusijos pilietis bus išsiųstas iš Lietuvos – šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. Ivanovui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tai reiškia, kad kaltinamasis visą bylos nagrinėjimo laiką turi būti Lietuvoje. Rusijos pilietis bus išsiųstas, kai įsiteisės nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje.

Kada tai įvyks, nežinoma, nes bylą kol kas nagrinėja pirmos instancijos teismas, jo verdiktą šalys dar galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui ir tik po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.

Tuo metu V. Ivanovas mano, kad nėra nustatyta nė vieno fakto, patvirtinančio, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Aš kol kas nesiruošiu bėgti iš Lietuvos, iš mano Tėvynės, iš mano Kauno, kur mano tėvai guli kapuose, aš čia gimiau. Kodėl aš turiu išvažiuoti? Čia mano šeima, čia mano visi giminaičiai“, – yra sakęs Rusijos pilietis.

1997-ųjų liepą V. Ivanovas buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. V. Ivanovas tada tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.

Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.

2007 m. Rusijos pilietis įsivėlė į incidentą su radijo ir televizijos laidų vedėju Algiu Ramanausku, V. Ivanovas buvo pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, o 2013 m. vyrui skirta bauda už buvusio SSRS vadovo Josifo Stalino portreto demonstravimą Antakalnio kapinėse minint pergalės prieš fašizmą dieną.