Vykdant baudžiamąjį persekiojimą ateityje slapto proceso dalyvių pokalbių klausymosi turėtų mažėti, teigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis.

„Galima galvoti, kad yra per daug (klausymosi - BNS), bet kiekviena byla turi savo konkretų pagrindą, konkrečius reikalavimus, ir manau, kad ta statistika turėtų keistis, kadangi sutarimas buvo iš visų pusių“, - ketvirtadienį žurnalistams teisme sakė J.Prapiestis.

Jis dalyvavo LAT rengtame teisėjų ir prokurorų pasitarime dėl išduodamų sankcijų slapta klausytis pokalbių ir stebėti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją.

J.Prapiesčio teigimu, šiuo metu LAT Baudžiamųjų bylų skyriuje rengiama plenarinės sesijos nutartis, kuri ir teisėjams, ir prokurorams apibrėžtų, kaip taikyti įstatymų nuostatas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos stebėjimo bei klausymosi, kad „naudojantis šia sankcija nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės“.

Tačiau LAT teisėjas nepatvirtino, kad dabartinė tokių sankcijų statistika reiškia, kad prokurorai piktnaudžiauja padėtimi ir pažeidžia žmogaus teises.

„Aš negaliu apibendrintai sakyti, mes tokių duomenų neturime, kadangi kreipimųsi, skundimo tokių veiksmų iš esmės nerandame“, - kalbėjo jis.

Nacionalinės teismų administracijos duomenis, dabar teismai patenkina 99 proc. visų prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių bei peržiūrėti išklotines.

Pasak J.Prapiesčio, teisėjai, prieš priimdami sprendimą sankcionuoti pasiklausymus telefonu ar perduodamos informacijos stebėjimą, dažnai prašo prokurorų papildomos informacijos ir motyvų. Jo teigimu, per pasitarimą teisėjai skundėsi nesulaukiantys iš prokurorų papildomų motyvų, o prokurorai sutiko, kad turėtų labiau kontroliuoti savo pavaldžių institucijų kreipimąsi į teismus.

„Čia daugiausia įstatymo pagrindo, įstatymo supratimo ir įstatymo aiškinimo klausimas (...) Įstatymas palieka pakankamai galimybių, kad jį teisingai, profesionaliai, kvalifikuotai taikant tokių problemų turėtų nekilti, - kalbėjo J.Prapiestis.

Apygardų teismų vadovų ir Generalinės prokuratūros atstovų pasitarimą inicijavo LAT pirmininkas Rimvydas Norkus. Jis šių veiksmų ėmėsi BNS paskelbus Nacionalinės teismų administracijos duomenis, kad patenkinami 99 proc. visų prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių bei peržiūrėti išklotines.

Anot Nacionalinės teismų administracijos, pernai apylinkės teismai išnagrinėjo 12 tūkst. 332 prokurorų pareiškimus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos. LAT duomenimis, iš jų apie 36 proc. pareiškimų buvo dėl pokalbių telefonų klausymosi.

Pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais, patenkinti iš dalies - 203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus atmetė 154 kartus - tai sudaro 1,2 procento.

Šią praktiką be kita ko sukritikavo premjeras Algirdas Butkevičius, Prezidentūra, teigdami, kad tokios priemonės negali būti taikomos automatiškai, o tik įsigilinus į jų būtinumą.