- Karolina Ambrazaitytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Alkoholio ir cigarečių vartojimas tarp Lietuvos paauglių – žemiausias per pastaruosius dešimtmečius, tačiau didėja gydytojo nepaskirtus raminamuosius ir migdomuosius vaistus vartojančių moksleivių skaičius.
Tokią statistiką rodo pirmadienį pristatyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD, angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) nacionaliniai rezultatai.
„Tyrimai rodo tai, kad kas vyksta valstybėje ir yra kas daroma ne vienus metus jau duoda rezultatus. Norėtume mes gal jų geresnių, bet tendencija yra gerėjanti. Tikrai neteigiame, kad mes jau išsprendėm problemą ir sustojam, ir atsipučiam“, – žurnalistams pirmadienį sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė.
Anot pristatyto tyrimo, bent kartą cigaretes vartojo 33,6 proc. respondentų – tai mažiausias skaičius nuo 2003 metų, kuomet jis siekė 80,1 procento. Nežymiai sumažėjo ir elektronines cigaretes vartojusiųjų skaičius, tačiau rodiklis vis dar išlieka aukštas – 51,2 procento.
Alkoholį bent kartą vartoję nurodė 72,6 proc. apklaustųjų. Nuo 1995 metų šis skaičius sumažėjo 22,4 proc. punktais. Intensyviausias mažėjimas, pasak tyrimo rengėjų, pastebimas nuo 2015 metų.
Bent kartą gyvenime bent vieną iš narkotikų vartoję nurodė 13,3 proc. paauglių, lyginant su 2019 metais, tuomet šias medžiagas išbandę teigė 19,1 proc. moksleivių.
Tuo metu raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo bent kartą gyvenime vartojo 22,8 proc. apklaustųjų – 31,1 proc. merginų ir 14,8 proc. vaikinų.
Nuo 2003 metų šis skaičius išaugo 9,3 proc. punto. Nuo pat stebėsenos pradžios merginų, vartojančių gydytojų nepaskirtus vaistus, yra didesnė.
Pasak tyrimo, dažniausiai raminamųjų ir migdomųjų paaugliai gauna iš savo šeimos narių ar jiems žinant.
„Tėvams yra žinia, kad reikia tartis su gydytojais, vaikams be gydytojų tikrai negalima duoti vaistų. Tuo labiau, kad pastaruoju metu tikrai atsirado labai daug įvairių galimybių, kai gali pasikonsultuoti su gydytojais“, – teigė ESPAD tyrimo pagrindinė tyrėja Lietuvoje, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė Liudmila Rupšienė.
„Mokyklos šiandien jau daro ką gali padaryti, mums turbūt reikia atkreipti dėmesį ir atsisukti į tėvus. Nes šiandien mes matome, kad ir šaltinis tam tikrų medžiagų įsigijimo yra tėvai, ir tam tikras nuostatų formavimas“, – antrino R. Sketerskienė.
Taip pat 12,6 proc. paauglių nurodė, kad alkoholinius gėrimus šie gauna iš tėvų.
Dėl šių priežasčių, tyrimo organizatoriai rekomenduoja toliau šviesti ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones apie alkoholio vartojimo žalą, ypač vaikystėje ir paauglystėje.
ESPAD – kas ketverius metus vykdomas didžiausias pasaulyje moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas, kuriame savo noru dalyvauja apie 40 Europos šalių.
Tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 metų amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas.
ESPAD tyrimas Lietuvoje vykdomas nuo 1995 metų, nuo 2024 metų jo įgyvendinimą šalyje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Apklausoje šiais metais kovo mėnesį dalyvavo 255 mokyklos, per 4,7 tūkst. moksleivių iš kurių – 50,8 proc. vaikinų ir 49,2 proc. merginų.
2024 metų tyrimo rezultatai Europos mastu bus pateikti po metų, preliminarūs – turėtų pasirodyti birželį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ursula von der Leyen Vilniuje ragino ES skirti daugiau dėmesio gynybai, bendradarbiavimui
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Sąjungos (ES) šalis daugiau dėmesio skirti gynybai ir glaudesniam bendradarbiavimui. ...
-
Meteorologai: užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Telefonų naudojimo mokyklose ribojimas: ministerijų požiūriai išsiskyrė
Švietimo ministrei Ramintai Popovienei nematant poreikio reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, tą norėtų daryti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...
-
Premjeras ir Seimo pirmininkas svarbų Lietuvai įvykį švenčia Palangoje
„Mūsų valstybės pirmieji asmenys elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa švenčia, žinoma, Palangoje, kur šiandien rinkosi visa Lietuva“, – feisbuke skelbė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Lietuvoje besimokančių ukrainiečių ugdymui Vyriausybė skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų
Vyriausybė Lietuvoje besimokančių Ukrainos karo pabėgėlių ugdymui finansuoti skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų. ...
-
Šimtai ledinių maudynių aistruolių nėrė į Baltijos jūrą: prisijungė ir žinomi politikai
Ledinių maudynių mėgėjų skaičius šią žiemą dar labiau išaugo – į eketes vis drąsiau lipa ne tik nemažą patirtį turintys ruoniai, bet ir pirmą kartą šį grūdinimosi būdą norintys patirti žmonės. Ekečių žemėlap...
-
Mirė garsus teisininkas Karolis Jovaišas
Ketvirtadienį, eidamas 79-uosius metus, mirė garsus teisininkas, pirmojo Konstitucijos komentaro bendraautorius Karolis Jovaišas. Apie tai naujineų portalui Delfi.lt pranešė jo artimieji. ...
-
Vis didesnę dalį besimokančiųjų lietuviškai sudaro ukrainiečiai: siekis – ne tik susirasti darbą
Vis didesnę dalį norinčių mokytis lietuvių kalbos užsieniečių sudaro Ukrainos piliečiai, BNS nurodė Valstybinė kalbos inspekcija. ...