Akcija prasidėjo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tada eisena pajudėjo Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, o baigėsi Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, kur surengtas mitingas.

Organizatoriai pranešime tvirtino, kad Lietuvoje nuosekliai vykdomas „radikalus tautinių mažumų mokyklų reformavimas“.

Lenkų sąjunga kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose.

Ji šiuos siūlymus vadina pakeitimais, kuriais „privaloma tautinių mažumų kalba mokyklos tarybos sprendimu gali tapti nebeprivaloma“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Šiuo metu viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos apie tautinių mažumų mokyklų ateitį. Blogiausia – neapibrėžtumas, su kuriuo susiduria šių mokyklų mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Jie baiminasi dėl savo ir mokyklų ateities, o nauji mokslo metai visiškai nekelia optimizmo“, – nurodo organizacija.

„Už integraciją, o ne asimiliaciją“

Eisenos dalyviai nešėsi vėliavas, plakatus, kritikuojančius Vyriausybę dėl tautinių mažumų mokyklų mokyklų padėties, minioje buvo matyti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos vėliavos.

Proteste dalyvavo ir šios partijos nariai, įskaitant pirmininką Waldemarą Tomaszewskį.

43 metų Aurelija Mentelis-Ugrevič iš Vilniaus BNS sakė, kad prieštarautų prieš ketinimus sumažinti pamokų lenkų kalba kiekį lenkiškose mokyklose.

Aš už integraciją, o ne asimiliaciją.

„Man tas atrodo nesąmonė. Jeigu esame lenkiškoje mokykloje, lenkų kalba turėtų būti iki 12 klasės. Jeigu žmogus nori mokytis lietuvių, jis eina į lietuvių“, – teigė protestuotoja.

„Aš už integraciją, o ne asimiliaciją“, – pridūrė ji.

Elektrotechnikas Vladimiras Žukovas ragino Vyriausybę neskubėti su sprendimais mažinant tautinių mažumų kalbų pamokų skaičių, tačiau pabrėžė, jog tautinių mažumų mokyklų vaikams reikalinga integracija.

„Jie turi mokytis savo gimtąja kalba, bet jaustis lietuviais, būti Lietuvos dalimi, būti Lietuvos visuomenės dalimi“, – BNS sakė 54 metų elektrotechnikas.

„Nesinorėtų prarasti tos kultūrinės įvairovės, istorijos, kad Lietuvoje ir Vilniuje namus randa visi – lietuviai, lenkai, baltarusiai, netgi rusai“, – kalbėjo jis.

Kvietė elektroniniame dienyne

Mitinge buvo matyti įvairių plakatų su lenkiškų mokyklų pavadinimais, į jį atėjo ir vaikų, paauglių.

Visuomeninis transliuotojas LRT protesto išvakarėse rašė, kad kai kuriose mokyklose buvo platinami renginio informaciniai lapeliai, kvietimas į akciją platintas ir mokyklų socialinių tinklų grupėse, elektroniniame dienyne. Šiuose kvietimuose buvo rašoma apie Švietimo ministerijos esą siūlomus pokyčius lenkų mokykloms.

Ministerija teigia jokių pasiūlymų dar neteikusi ir permainoms tautinių mažumų mokyklose dar nesirengianti. Ji tik nurodė atvėrusi platformą, kurioje bendruomenės gali teikti savo pasiūlymus, pavyzdžiui, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas BNS teigė, kad tokiomis akcijomis „politikai tiesiog sėja nerimą ir manipuliuoja siekdami naudos sau“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Mokyklų tautinių bendrijų kalbomis neketinama uždaryti, ugdymosi sąlygos taip pat nebloginamos. Nėra priimta nė vieno sprendimo, kuris galėtų pabloginti mokyklų tautinių bendrijų mokomosiomis kalbomis padėtį. Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – protesto išvakarėse sakė ministras.

G. Jakštas pabrėžė, kad nors diskusijos dėl didesnio lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose vyksta, tačiau to neketinama daryti gimtosios kalbos sąskaita.

„Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – aiškino ministras.

„Į priekį žiūrinčios mokyklos pačios be papildomų reglamentavimų imasi įgyvendinti priemones, kad jose besimokantys vaikai galėtų kuo geriau išmokti ir kuo dažniau vartoti lietuvių kalbą. Tą iliustruoja ir šiame įraše pateikiamos nuotraukos, kurias padariau Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje šią savaitę“, – pažymėjo jis.

Galiausiai ministras kvietė tautinių mokyklų bendruomenes pasidalinti savo patirtimi ir suformuluoti savo pasiūlymus.

Reaguodama į šį renginį, nevyriausybinė organizacija „Ukrainos namai“ tvirtino nuo jo atsiribojanti, pareiškusi, kad mitingo organizatoriai nederino kalbėjimo ukrainiečių vardu su nė viena ukrainiečių bendruomene, nors ir akcentavo Lietuvoje gyvenančių karo pabėgėlių vaikų švietimo problemas.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.