Kodėl Kaune investuojama vangiai, o turistų srautai sparčiai mažėja? Rinkodaros strategijos ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis pateikia atsakymą: Kaunas per mažai rūpinasi savo įvaizdžiu, o savivaldybės patvirtinta įvaizdžio strategija nėra reali. Kėdainiuose gimęs, Kaune gyvenantis L.Šimonis siūlo vertinti tai, ką turime geriausio, ir neišleisti iš miesto nė vieno potencialaus investuotojo tol, kol jis nebus įtikintas, kad tai – perspektyvių specialistų, aukštųjų technologijų ir pažangios medicinos miestas.

– Rinkodaros specialistų nuomone, daugiau pasiekia tie, kurie rūpinasi savo įvaizdžiu. Ar, jūsų nuomone, Kaunas turi teigiamą, stiprų įvaizdį, o gal juo rūpinamasi per mažai?

– Miesto įvaizdžiu rūpintis reikia. Pasižiūrėkite, koks tvirtas Londono įvaizdis – kiekvienas pasakytų, kad šis miestas yra Europos finansų centras, kad tai karališkos šeimos rezidencija. Dėl ko miestui reikia įvaizdžio? Tik dėl dviejų priežasčių: stengiamasi pritraukti investicijų, kad būtų sukurtos brangiai apmokamos darbo vietos, ir pritraukti turistų, kurie čia atvažiuotų išleisti savo pinigų. Ar Kaunas gali būti turistų meka? Negali, nes čia nėra į ką žiūrėti. Gal nišiniai produktai ir gali sudominti pavienius turistus, pavyzdžiui, fortų požemiai sulaukia kai kurių turistų susidomėjimo. Kuriant įvaizdį svarbu išskirtinumas. Kaunas to išskirtinumo turi, tik reikia jį išnaudoti.

– Kokio išskirtinumo turi Kaunas?

– Kaunas – specialistų, inžinierių miestas. 500 km spinduliu nerasime tokio galingo technologijų universiteto kaip KTU. Nuo seno Kaune telkiasi daug aukštųjų technologijų, ypač elektronikos, įmonių. Čia stiprus medicinos sektorius. Žinau, kad Santariškių klinikų gydytojai gydytis važiuoja į Kauną, nes savais specialistais nepasitiki taip, kaip kauniečiais. Turime ir Technopolį – tai viena labiausiai sveikintinų Kauno investicijų. Jį reikia plėsti. Per Technopolį universitetas gauna pajamų tyrimams. Technopolis atveria galimybių absolventams įsidarbinti ir gauti gerus atlyginimus. Teisingi ir Kauno planai statyti Kongresų rūmus. Toks objektas paskatins verslo turizmą, išplės konferencijų rinką, suteiks darbo oro uostui ir viešbučiams.

– Kokios asociacijos išryškėja išgirdus žodį Kaunas? Kaip stereotipiškai įprasta vertinti šį miestą?

– Pirmoji asociacija: Kaunas – banditų miestas. Tokį Kauno įvaizdį stengiasi stiprinti mūsų miesto nemėgstantys vilniečiai. Iš tikrųjų Vilniuje gyvena ne mažiau banditų. Kaunui tokia etiketė prilipo daugiausia dėl nusikalstamo pasaulio atstovo Henytės. Manau, vilniečiai Kauną laiko konkurentu ir dėl to jausdamiesi nejaukiai žvelgia į mus su panieka. Palyginkime KTU ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Kauno medicinos universitetą ir analogišką švietimo įstaigą sostinėje, Kauno ir Santariškių klinikas, Vilniaus ir Kauno technopolius. Visose srityse stipresnes pozicijas užima Kauno objektai. Vilniečiai jaučia, kad nesukuria tokių vertingų projektų kaip Kauno bendruomenė ir dėl šio komplekso kuria mitus apie Kauną.

– Kurie Lietuvos miestai turi labiausiai išpuoselėtą įvaizdį?

– Didžiausią įdirbį turi kėdainiečiai. Jie yra išskirtiniausi. Šis išskirtinumas yra pagrindinis atsakymas investuotojams, kodėl jie turėtų investuoti arba ilsėtis tame mieste, o ne kitame. Išskirtinumą nulemia kuris nors vienas žodis. Jeigu vienu žodžiu galima apibūdinti miestą – jis išskirtinis. Pavyzdžiui, Kėdainiai – agurkai, Vilnius – sostinė, Klaipėda – uostas, Jonava – "Achema", Mažeikiai – "Mažeikių nafta", Biržai – alus, Utena – "Utenos trikotažas". Matome, kad neretai įvaizdį formuoja su verslu susijusi aplinkybė.

– Gal miestų įvaizdžiui įtakos gali turėti ir žinomų žmonių kūryba, pavyzdžiui, iš maestro V.Kernagio dainų žinome, kad plytų reikia važiuoti į Alytų, o santechnikai dirba Ukmergėje?

– Sutinku. Jeigu miestas neturi jokio įvaizdžio, prie jo prikabinti žodį yra pakankamai lengva. V.Kernagis sudainavo ir iškart prilipo! Svarbiausias tikslas kuriant miesto įvaizdį yra nauda. Miestas turi galvoti, kaip pritraukti investicijų, kaip sukurti bangiai apmokamų darbo vietų, kaip pritraukti pasiturinčių turistų. Kokio išskirtinumo turi Kaunas? Daug kas didžiuojasi faktu, kad Kaunas – laikinoji sostinė, bet man tai atrodo pašaipiai. Taip, Kaunas buvo laikinoji sostinė, bet šiandien iš šio fakto mes neturime naudos. Reikia ieškoti naujos etiketės.

– Kokiomis priemonėmis kuriamas įvaizdis? Ar reikalingos didelės investicijos? Gal žinote, kiek lėšų įvaizdžiui formuoti skiria Niujorkas, Londonas ar Paryžius?

– Kuriant įvaizdį labai svarbu pateikti įrodymus, kad mūsų išskirtinumas yra tikras. Kauno specialistai vertinami visame pasaulyje. Vadinasi, turime pagrindo sakyti, kad esame specialistų miestas. Žinoma, resursai reikalingi, bet teigiamam įvaizdžiui formuoti milijonų nereikia. Neturime galimybių konkuruoti su didžiaisiais pasaulio miestais, kurie turi didžiulius biudžetus įvaizdžiui formuoti. Be kita ko, resursai – ne tik pinigai, tai – ir laikas, žmonės. Konkrečios statistikos, kiek Europos sostinės skiria įvaizdžiui formuoti, neturiu, bet žinau, kad JAV šiam tikslui per metus išleidžiami milijardai.

– Jeigu būtumėte atsakingas už Kauno įvaizdžio formavimą, ką keistumėte, nuo ko pradėtumėte darbą?

– Šiuo atveju labai svarbus vaidmuo tenka konkrečiam lyderiui. Netikiu, kad užkrautas darbais meras gali imtis tokio vaidmens. Jeigu būtų mano valia, padaryčiau taip, kad meras 80 proc. savo darbo laiko ieškotų galimybių pritraukti investicijų ir tik 20 proc. dirbtų ūkinius darbus. Didžiąją dalį ūkinių darbų galėtų atlikti administracijos vadovas.

– Kurios Kauno silpnybės, trūkumai Jums pirmiausia pastebimi?

– Pirmas darbas, kurį reikia atlikti – patvirtinti miesto strategiją, bet ne tokią, kokią dabar miesto taryba yra patvirtinusi. Žinau, kad šiuo metu miesto strategija – 150 puslapių dokumentas. Strategijoje turi būti numatyta kryptis, kur link miestas eina. Jeigu būčiau autoritarinio režimo vadovas, įvesčiau privalomą tvarką, kad visi visur viską darytų taip, kaip numatyta strategijoje. Tokiu atveju kiekvienas kaunietis stengtųsi puoselėti miesto įvaizdį. Beje, būtų labai sveikintina, jei miesto meras pradėtų rašyti dienoraštį internete. Jame meras galėtų aiškinti, kodėl reikia atvykti į Kauną, kodėl čia verta investuoti. Kai tokius dalykus rašo meras, juo patikima. Šiandien savivaldybės puslapis internete nykus. Dar nykesni įvairių turizmo agentūrų puslapiai, trūksta informacijos apie miestą.

– Neseniai buvo pakeisti Kauno riboženkliai. Kaip juos vertinate? Ar tokios detalės yra svarbios miesto įvaizdžiui?

– Riboženklis – svarbi miesto detalė. Vargu ar naujieji riboženkliai geresni už buvusius, bet jei buvo nuspręsta juos keisti, matyt, atėjo laikas. Žaviuosi jaunaisiais studentais skulptoriais, kurie savo darbais puošia Laisvės alėją. Tokios iniciatyvos skatina kauniečių pasididžiavimą, o ir turistams smalsu.

– Kauno visuomenė dažnai pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų – sutvarkyti Laisvės alėją. Esą jeigu joje virs gyvenimas, tuomet visiems atrodys, kad Kaunas klesti. Ar susitelkimas ties Laisvės alėjos vizija yra teisingas žingsnis?

– Laisvės alėja – paprasta gatvė. Džiaugiuosi, kad šalia atsidarė "Akropolis". Reikia dar vieno "Akropolio" kažkur netoli, gal tada Laisvės alėja atgims. Ideali Laisvės alėja atrodytų taip: pėsčiųjų gatvėje neliktų nė vienos batų parduotuvės, būtų atidaryti aukštesnio lygio restoranai, gal duris atvertų ir viena kita menininko dirbtuvė. Gal taip kada nors atsitiks?

– Prieš kelerius metus Kaune buvo imtasi prieštaringai vertinamos socialinės reklamos. Vienas daugiausiai diskusijų sukėlusių šūkių – "Ir Kaune galima gyventi". Kaip vertinate šį projektą?

– Socialinė reklama turi turėti tikslą. Šios reklamos iniciatorių tikslų nesuprantu. Jie bandė kažką pasakyti, bet labai nevykusiai. Minėta socialinė reklama sudarė pretekstą tyčiotis iš Kauno. Geros socialinės reklamos pavyzdžiu galima laikyti greitkeliuose pastatytus stendus, kuriuose pateikiama informacija, kiek šiemet šiame kelyje žuvo ir kiek sužeista žmonių. Daugelis mūsų nė nesuvokiame, kad tai – socialinė reklama. Nė patys nepastebime, kaip paklūstame šiai socialinei reklamai, – iškart sumažiname greitį. Vis dėlto, esu Kauno patriotas. Šiame mieste, kitaip nei Vilniuje, mažiau svarbu, kas toks esi. Čia mažiau svarbios tavo pajamos, čia viskas paprasčiau.