Gestų kalbos pripažinimo 20 metų sukaktį minintys kurtieji sako, kad norėtų daugiau valstybės kompensuojamų vertėjų paslaugų bei labiau prieinamos žiniasklaidos.

Kurčiųjų renginyje Vilniuje pirmadienį apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat teigė, kad kurtiesiems reikia geresnių sąlygų aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime.

„Būtina užtikrinti, kad klausos negalią turintys žmonės galėtų aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, gautų informaciją, galėtų studijuoti ir dirbti“, – sakė prezidentė.

Anot šalies vadovės, kurtiesiems būtina užtikrinti informacijos prieinamumą, sukurti jų poreikius atitinkančią mokymosi aplinką ir sudaryti sąlygas lygiateisiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sakoma Prezidentūros pranešime.

Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos televizijos kanaluose klausos negalią turintiems žmonėms pritaikytos produkcijos kiekis išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. 2013 metais iš bendro transliacijų laiko parodyta 2,3 proc. titruotų laidų, filmų, 2014 metais – 2,7 procento.

Pirmadienį Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje į lietuvių gestų kalbos pripažinimo gimtąja kurčiųjų kalba 20-mečio renginį susirinkę kurtieji surengė pasirodymą visuomenei - praeiviai galėjo stebėti, kaip be garso skaitoma poezija, pabandyti pamėgdžioti gestų kalbą. Į užsiėmimus įsijungė ir prezidentė.

Vilniaus gestų kalbos vertėjų centro vertėja Oksana Nemand BNS sakė, kad ne visada vertėjai spėja aptarnauti visus norinčiuosius.

„Priklauso nuo dienos, būna įvairiai. Dirbančių vertėjų, kurie vaikšto po užsakymus, Vilniuje yra 16. Mūsų nuolatiniai klientai - apie 600, mes turime daug studentų, kurie kreipiasi paslaugų ir mes verčiame paskaitas jiems“, - pasakojo ji.

„Norime atkreipti dėmesį, nes norime, kad būtų prieinamos visos informacijos priemonės, pradžioje nacionalinis transliuotojas, tada privatūs kanalai. Taip pat trūksta vertėjų, vertimo centrai ilgiau galėtų dirbti“, - savo ruožtu BNS sakė Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovė Nijolė Mackevičienė.

Pirmadienį Lietuvos kurčiųjų bendruomenė mini 20 metų, kai lietuvių gestų kalba pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Tai progai skirti renginiai organizuojami ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose.

1995 metais gegužės 4 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo pripažinta, kad kurčiųjų gestų kalba yra gimtoji kalba.