Taip pat Vyriausybė įpareigota tvirtinti ne tik dešimties metų kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programas, bet ir trimečius kurortologinius tyrimus bei jų sąmatas.  

Tokie tyrimai parodytų klimato, mineralinio vandens, gydomojo purvo poveikį organizmui, jų naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Be to, savivaldybėms būtų leista nustatyti rinkliavas už naudojimąsi kurortų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.

Seimas ketvirtadienį priėmė Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymą, už jį balsavo 105 parlamentarai. Įstatymas įsigalios nuo liepos.

Seimas taip pat pritarė konservatoriaus Sergejaus Jovaišos pataisai leisti naujiems kurtams steigtis ir tais atvejai, kai juose ir nebus pripažintų gydomaisiais gamtinių  veiksnių, pavyzdžiui, mineralinio vandens, jūros vanduo, purvo ar molio, sveikatai palankaus mikroklimato, rekreacinių želdinių ar kitų sąlygų, padedančių stiprinti sveikatą, tinkamų ligų prevencijai ar gydymui bei sveikatos grąžinimo tikslais.

Už tai balsavo 71 parlamentaras, prieš – septyni, susilaikė 23. 

„Valstietės“ Astos Kubilienės teigimu, dabar naujus kurortus ir kurortines teritorijas galima kurti su sąlyga, kad juose teikiamos „gydomųjų veiksnių, įrodytų mokslu“ paslaugos. Pasak jos, dauguma šalių kurortais ir kurortinėmis teritorijomis pripažįsta vietoves tik dėl to, kad ten yra mokslo įrodyti gydomieji veiksniai.

„Tai yra Austrija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Vengrija, Vokietija ir kitos šalys. Nepaverskime visos Lietuvos vienu kurortu, tada įstatymas netenka prasmės“, – teigė ji.

Konservatorius Edmundas Pupinis tvirtino, kad įrašydamas reikalavimą dėl pripažinimo  gydomaisiais veiksniais, kai kurioms vietovėms, norinčioms tapti kurortais, Seimas būtų „uždaręs dureles“.

„Kad neduok Dieve, atsiras dar koks nors kurortas ir pradės konkuruoti. Šioje vietoje, tikrai nemanau, kad turėtume daryti tokių užkardų, kuomet norima ginti tik senas kurortines vietoves. Reikia vis dėlto sudaryti sąlygas ir galbūt galimybes siekti ir tų kitų kurortinių statusų, atsiradus vieniems ar kitiems pageidavimams, galbūt kas nors norės vystyti ta kryptimi: investuos, darys gręžinius, ras kokių nors vandenų, gal ir ne tokių mineralinių, kaip Druskininkuose“, – svarstė parlamentaras.

„O galbūt pasinaudos tik gražiomis rekreacinėmis teritorijomis, kur gražūs parkai, dar kiti pasiūlymai, kokios nors purvo vonios ar taip toliau. Iš tikrųjų aš suprantu kai kurių norą nesidalinti pinigėliu, kurie skiriami kurortinių vietovių statusui, bet palikime atviras duris, kad iš tikrųjų kurortai galėtų vystytis, ypač tie, kurie jau daro tam tikrus žingsnius“, – teigė E. Pupinis.

Kurorto statusą dabar turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Kurortine teritorija ketina tapti Platelių miestelis Plungės rajone.