- Gytis Pankūnas, Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl ministerijos sprendimų, užsakant daugiau vakcinų nuo COVID-19.
Apie tai, jog LSDP kreipėsi į A. Dulkį, antradienį „Žinių radijui“ pranešė socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.
„Kalbant apie tą vakcinų reikalą, tai priminsiu, kad Generalinė prokuratūra yra pradėjusi tyrimą po viešo intereso tyrimo apie tai, kaip 2022 m. galimai buvo pratęsta sutartis pirkti didelius kiekius COVID vakcinų. Tai yra didžiuliai pinigai, 230 mln. eurų. Perkama lyg tai 11 mln. vakcinų, kai jau yra tam tikros žinios apie tai, kad 2,5 mln. dozių už 46,5 mln. eurų jau buvo sunaikintos kaip pasenusios“, – „Žinių radijui“ sakė R. Budbergytė.
Kreipėmės net į patį ministrą, klausdami, ar tikrai yra tiesa, kad tos sutartys dėl vakcinų pirkimo pratęstos net iki 2026 m.
„Kreipėmės net į patį ministrą, klausdami, ar tikrai yra tiesa, kad tos sutartys dėl vakcinų pirkimo pratęstos net iki 2026 m. Jeigu taip yra, tai, matyt, gali būti, kad turėsime daug pinigų išleistų, utilizuojant tas vakcinas“, – pridūrė ji.
Rašte ministrui, kurį matė ir ELTA, teigiama, kad 2022 m. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė galėjo vienašališkai pratęsti vakcinų nuo koronaviruso užsakymus.
„Mūsų žiniomis, 2022 metais LR sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė galimai vienašališkai pratęsė COVID-19 vakcinų užsakymą iki 2026 metų. Tai reikštų, kad perteklinis COVID-19 vakcinų pirkimas, utilizavimo organizavimas ir su tuo susijusi politinė atsakomybė būtų perduota kitai Vyriausybei“, – teigiama dokumente.
A. Dulkio socialdemokratai prašo pateikti informaciją, iki kada Lietuva įsipareigojo pirkti COVID-19 vakcinas. Ministro klausiama, ar, pratęsdama užsakymą dėl COVID-19 vakcinų, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė įvertino COVID-19 vakcinų poreikį ir galimus valstybės nuostolius.
Taip pat socdemai ministro teiraujasi, kas ir kokiais motyvais priėmė sprendimą pratęsti vakcinų pirkimą, ar šie sprendimai buvo derinti su premjere Ingrida Šimonyte. A. Dulkio kartu prašoma atsakyti, kokie valstybės nuostoliai yra prognozuojami ateityje dėl COVID-19 vakcinų nepanaudojimo laiku.
ELTA primena, kad šių metų gegužę Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą siekdama nustatyti, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį ir vėliau dalį jų utilizuojant nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Anot prokuratūros, tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo tikslingumo buvo pradėtas pernai metų gruodį. Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuva COVID-19 vakcinas pirko iš penkių skirtingų gamintojų. Nurodoma, kad jos buvo pirktos vykdant Europos Komisijos (EK) inicijuotas ir organizuotas centralizuoto pirkimo procedūras, valstybėms iš anksto sutikus įsigyti pagal pro rata (prorcingumo) principą EK paskirtą vakcinų kiekį.
Lietuva įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo termino bei kitų priežasčių. Apytiksli sunaikintų vakcinų vertė siekia 46,5 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų2
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...