Dėmesio centre – nubaustieji

Karščiausiu konferencijos diskusijų pagrindu tapo "Kauno dienoje" aprašytas Konkurencijos tarybos sprendimas dvi statybos bendroves "Irdaiva" ir "Panevėžio statybos trestas" (PST) nubausti milijoninėmis baudomis.

Konkurencijos taryba konstatavo, kad šios įmonės kaltos tuo, jog pateikė bendrą pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose. Už tai bendroves nubaudė 8,5 mln. eurų ir 3,7 mln. eurų baudomis, kurios yra lygios 10 proc. 2016 bendrųjų metinių pajamų.

Konkurencijos tarybai konferencijoje atstovavusi Jolanta Ivanauskienė turėjo išsklaidyti kilusią sumaištį, ar įmonėms išvis verta rizikuoti ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose jungtinės veiklos sutarties (JVS) pagrindu. Verslininkai nuogąstavo, kad praktiškai kiekvienu JVS pagrindu galima įžvelgti tariamą konkurencijos ribojimą.

"Ta pati sutartis gali duoti visiškai priešingus rezultatus", –  verslininkų nuogąstavimams praktiškai pritarė J.Ivanauskienė, tačiau iš esmės gyrė ir skatino įmonių bendradarbiavimą.

Dviejų galų lazda

Konkurencijos tarybos narė teikė sveikintinus JVS pavyzdžius: kai įmonės sujungia jėgas, kad atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, nes kitaip po vieną negalėtų dalyvauti; kai įmones vienija tas pats ekonominis interesas.

"Kai tiekėjai atskirai negali pateikti pasiūlymų. Įmonei trūksta pajėgumų, pagal konkrečias pirkimo sąlygas, nors rinkoje ji teikia ir panašias paslaugas. Tikrai nebus problemos, jei tokia įmonė susijungs su panašaus likimo įmone ir pasiūlymą teiks kartu. Taip konkurencija didėja", – konferencijoje dėstė J.Ivanauskienė.

Sprendžiant pagal konferencijos dalyviams kilusius klausimus po Konkurencijos tarybos narės nubrėžtų gairių, susidarė įspūdis, kad viešųjų pirkimų labirintas, ypač JVS pagrindu, tik dar labiau susuko visiems galvas, nei paaiškėjo tiesiausias kelias.

J.Ivanauskienė faktiškai kiekvieną prieš tai išsakytą sveikintiną JVS pavyzdį pateikė ir iš kitos pusės – kaip ribojantį konkurenciją, o tai jau Konkurencijos įstatymo pažeidimas.

"Viešųjų pirkimų dalyviui yra pareiga įsivertinti savarankiško dalyvavimo galimybę. Jei gali konkuruoti, tai ir konkuruok", –  įsivertinimo prievolę pabrėžė J.Ivanauskienė, tačiau konferencijos dalyviams pritrūko aiškių įsivertinimo kriterijų.

"Ar "pakankamai naujo pobūdžio pažeidimas" Konkurencijos taryboje buvo tinkamai ištirtas prieš priimant nutarimą skirti milijonines baudas?

Pritrūko laiko

Konferencija "Kaip nepasiklysti viešųjų pirkimų labirintuose"  sutapo su diena, kai Vilniaus apygardos administracinių bylų teismą pasiekė Konkurencijos tarybos raštas. Kaip žinoma, jau minėtos milijoninėmis baudomis nubaustos bendrovės kreipėsi į teismą.

Teismas skundus priėmė ir nustatė Konkurencijos tarybai Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą pateikti atsiliepimus į nubaustų statybos bendrovių skundus, taip pat pateikti Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo medžiagą. Nubaustų bendrovių atstovai stebėjosi, kad Konkurencijos taryba nespėjo teismui parengti atsiliepimo.

"Užuot teismo nustatytu laiku pateikusi atsiliepimus ir tyrimo medžiagą, Konkurencijos taryba išsiuntė teismui raštą, kuriame nurodė, kad "nutarime analizuojamas gana naujo pobūdžio pažeidimas Konkurencijos tarybos praktikoje, todėl Konkurencijos tarybai reikia daugiau laiko, kad galėtų tinkamai atsakyti į pareiškėjų argumentus", – stebėjosi bendrovės "Irdaiva" generalinis direktorius Vitas Lopinys.

Konkurencijos taryba teismo paprašė pratęsti įstatymais numatytą laiką atsiliepimui. Sprendimą bausti bendroves Konkurencijos tarnyba priėmė pernai gruodį. Verslininkų nuomone, šio sprendimo pagrindu parašyti atsiliepimą teismui nėra labai sudėtinga, tačiau tarnyba nespėja to padaryti.

Ieško baudai argumentų?

Konkurencijos tarybos neskubėjimas sukėlė statybų bendrovei pagrįstų įtarimų. "Kyla retorinis klausimas: kaip su teisinės valstybės principu ir nekaltumo prezumpcija dera Konkurencijos tarybos pozicija, kad laiko skirti didžiausias baudas pakako, o  pagrįsti pernai gruodį priimto nutarimo teisėtumą laiko nepakako, net praėjus daugiau kaip mėnesiui po baudžiamojo nutarimo priėmimo?" – stebėjosi verslininkai.

Jiems užkliuvo Konkurencijos tarybos formuluotė: "Nutarime analizuojamas gana naujo pobūdžio pažeidimas Konkurencijos tarybos praktikoje." Ši formuluotė suformulavo dar daugybę klausimų: "Ar "pakankamai naujo pobūdžio pažeidimas" Konkurencijos taryboje buvo tinkamai ištirtas prieš priimant nutarimą skirti milijonines baudas?

Ar tik po nubaustų bendrovių skundų teismui pateikimo Konkurencijos taryba pagaliau atsitokėjo, kad valstybės institucijos nutarimas turi būtų motyvuotas ir paremtas tyrimo medžiaga. Kodėl teismo reikalautos tyrimo medžiagos, kuria neva rėmėsi Konkurencijos taryba skirdama baudas, ji nesugebėjo laiku pateikti? Ar tai reiškia, kad Konkurencijos taryba pirma nubaudė, o tik po to ėmė aiškintis, už ką, ir ieškoti argumentų baudai?"

Siekis atgrasyti nusižengti

Konkurencijos tarybos narė J.Ivanauskienė pripažino, kad panašios praktikos ir vertinimo, kaip jau įvyko su bendrovėmis PST ir "Irdaiva", nėra. "Praėjusių metų byla – pirmoji tokia Lietuvoje. Europos mastu tokių bylų taip pat nėra daug", – pripažino J.Ivanauskienė.

Milijoninių baudų skyrimą minėtoms bendrovėms Konkurencijos tarybos atstovė aiškino kone parodomuoju pavyzdžiu: "Kad ateityje tai padėtų atgrasyti nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų. Jūsų minimu atveju Konkurencijos taryba, skirdama sankcijas, atsižvelgė į su padarytu pažeidimu susijusias įmonių pajamas, tai, kad įmonės buvo susitarusios nekonkuruoti net 24 pirkimuose, o pažeidimas truko dvejus metus."

Statybų bendrovės Konkurencijos tarybai pateikė net keturių nepriklausomų ekspertų išvadas, kurios esą pagrindė bendrovių sprendimą viešuosiuose pirkimuose dalyvauti JVS pagrindu.

"Mes, kaip įmonė, pateikėme įrodymus, kad mūsų įmonės fiziškai negalėjo atlikti pirkimuose numatytų darbų. Tai buvo padaryta labai aiškiu pagrindu – paimta sąmata, joje numatytas būtinas darbo valandų skaičius ir palyginta su tuo metu turėtais darbuotojais; paimtas darbų kiekis, numatytas pirkime, ir paimti tuo metu turėti kiti projektai. Šie įrodymai buvo pateikti Konkurencijos tarybai. Keturi skirtingi ekspertai vertino šiuos įrodymus – Konkurencijos taryba kvalifikuotų ekspertų vertinimus ignoravo. Ar sąžininga įmones bausti tokio dydžio baudomis, kurios fiziniam asmeniui prilyginamos baudžiamosios bylos ribose skiriamomis baudomis?" – konferencijoje replikavo nubaustų įmonių atstovai.

Ignoravo ekspertus?

Konkurencijos tarybos atstovė konferencijos dalyvius mėgino raminti, kad ne visais jungtinių sutarčių sudarymo atvejais yra ribojama konkurencija.

Priešingai, jeigu bendradarbiauja ir bendrą pasiūlymą teikia įmonės, kurios savarankiškai pateikti atskirų pasiūlymų neturi galimybės, konkurencija, joms pateikus bendrą pasiūlymą, viešajame pirkime padidėja. Taigi, nėra pagrindo drausti visų jungtinės veiklos sutarčių.

"Vis dėlto įmonės turėtų įsivertinti bendro dalyvavimo riziką, ypač tais atvejais, kai bendradarbiauja stambios, rinkoje lyderiaujančios bendrovės, pirkimo objektas nėra sudėtingas ar didelės apimties, jei bendrovės nepatiria sunkumų vykdydamos kitus panašius projektus savarankiškai. Tokiais atvejais įmonėms, teikiančioms bendrą pasiūlymą, kyla rizika pažeisti konkurencijos teisės reikalavimus", – "Kauno dienai" Konkurencijos tarybos poziciją gynė J.Ivanauskienė.

Baudomis apdalytų bendrovių argumentai atrodė ne mažiau įtikinami. "Jeigu konkurencijos taryba ignoruoja objektyvius ekspertų įvertintus įrodymus, tai kaip dar kitaip galima apginti savo poziciją? Jeigu mūsų nemaža apyvarta, turime daug darbininkų, tačiau jie tuo metu yra užimti, bet norime dalyvauti konkurse, esant tam tikram darbininkų užimtumui, tai ties kokiais įrodymais turėtume susikoncentruoti?" – klausė bendrovės "Irdaiva" generalinis direktorius Vitas Lopinys.

Konkurencijos tarybos atstovė atremia, esą buvo atsižvelgta ir buvo vertinti visi baudomis nubaustų įmonių argumentai. "Tai, kad su įmonių pateikta pozicija Konkurencijos taryba nesutiko, nereiškia, kad vertinimas nebuvo atliktas. Šiuo metu visus įmonių pateiktus argumentus vertina teismas, kuris, išnagrinėjęs bylą, pateiks poziciją, ar Konkurencijos tarybos nutarimas ir jį grindžiantys argumentai yra pagrįsti", – galutinio sprendimo prievolę, perduotą teismui, pabrėžė J.Ivanauskienė.

Trūksta aiškumo

Panašu, kad šios istorijos išaiškinimo nekantriai laukia ne tik su skirtomis baudomis nesutinkančios statybų bendrovės, bet ir daugybė viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių ir ypač statybų sektoriuje.

Konferencijos "Kaip nepasiklysti viešųjų pirkimų labirintuose" dalyviai neslėpė susidariusio įspūdžio, kad Lietuvos Respublikoje nėra jokio teisinio reglamentavimo, aiškiai apibrėžiančio ūkio subjektų bendradarbiavimo viešuosiuose pirkimuose teisėtumo arba ne klausimus.

Konkurencijos tarybos rekomendacijos įsivertinti konkurencijos ribojimo rizikas, objektyvius veiksnius, lemiančius galimą konkurencijos ribojimą, konferencijos dalyviams kėlė vis papildomų klausimų. Galiausiai nuskambėjo prašymas visus saugiklius rizikoms įsivertinti surašyti į aiškų ir visiems prieinamą dokumentą.

"Žiūrėsime, ką galime dėl aiškesnių gairių padaryti", –  verslininkų pasiūlymą priėmė Konkurencijos tarybos atstovė.