Vakar redakcijoje viešėjusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė kalbėjo ne tik apie Lietuvos gyvenimo skaudulius, bet ir apie iki šiol niekam negirdėtas savo gyvenimo detales.

Pavardės detektyvas

Prezidento rinkimų favorite laikoma D.Grybauskaitė atsakinėjo į interneto portalo lankytojų klausimus.

Portalo lankytojo paklausta apie savo ypatingą patiekalą, kandidatė į prezidentus D.Grybauskaitė juokavo, kad šis glaudžiai susijęs su jos pavarde.

"Firminis patiekalas – marinuoti baravykai. Pavardė įpareigoja. Juos dovanoju draugams prieš Kalėdas. Receptas visada būna iš akies", – atviravo visuomenės nuomonės apklausose pirmaujanti politikė. Anksčiau, kai turėjo laiko, politikė grybus rinkdavo miške, bet pastaraisiais metais jai tenka "grybauti" turguje.

Eurokomisarė atskleidė, kad jos pavardės nebūtų galima sieti su grybais, jei ne atsitiktinė klaida. D.Grybauskaitė pasakojo po tėvelio mirties sužinojusi, kad tikroji jo pavardė buvo Gribauskas. Grybausku jos tėvelis tapo dėl valdininkų dokumentuose įveltos klaidos.

Garsūs autoritetai

Portalo lankytojams pasidomėjus, kokie žmonės D.Grybauskaitei buvo autoritetai gyvenime ir ar pati turinti autoritetų politikoje, kandidatė į prezidentus sakė, kad tokių žmonių jos gyvenime buvo ne vienas.

"Autoritetų visada buvo gyvenime, labai pasisekė, kad teko sutikti labai daug nuostabių žmonių, kurie man labai padėjo ir iš kurių labai daug išmokau. Iki šiol bendrauju su savo pirmąja darbdave, su šeimininke, kuri man nuomojo kambarį studijų laikais, nes tai buvo geri ir nuoširdūs žmonės. Iš istorinių asmenybių mokausi įvairių vertybių, pavyzdžiui, iš Mahatmos Gandžio (Indijos politinis veikėjas – red. past.) mokausi gebėjimo aukotis, iš Churchillio (buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis – red. past.) – pragmatiškumo, siekti tikslo ir taip toliau", – sakė eurokomisarė.

TVF pataria vengti

D.Grybauskaitė sulaukė itin daug klausimų apie dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį. Paklausta, kurią alternatyvą palaikytų: brangiau skolintis iš šalies gyventojų bei bankų ar imti paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), D.Grybauskaitė leido suprasti pastarąją galimybę vertinanti itin atsargiai.

Ji tikino, kad nors palūkanų normos pasiskolinus iš TVF ir būtų mažesnės, sąlygos, kuriomis skolina tokios organizacijos, verčia susimąstyti.

"Lietuvai tai reikštų dar labiau mažinti valstybės išlaidas, nei tai siūlo dabartinė Vyriausybė. Be to, tai vestų prie dar skausmingesnio atlyginimų ir socialinių išmokų mažinimo. Maža to, šių skolintų lėšų negalėtume naudoti verslui skatinti, nes jų paskirtis – tik biudžeto deficito finansavimas. Galiausiai tai reikštų pripažinimą, kad šalies politikai nesugeba patys suvaldyti situacijos šalyje", – apie galimybes skolintis iš TVF kalbėjo eurokomisarė.

Pasak D.Grybauskaitės, paskolos iš TVF prašymas reikštų, kad šalis prisipažįsta bankrutuojanti. Dėl to, pasak eurokomisarės, ir Lietuvos valdžiai, ir verslui užsidarytų pasaulio rinkos.

Beje, eurokomisarė pareiškė nematanti lito devalvacijos grėsmės.

Neišvengiami sprendimai

Paklausta, kaip vertina šalies valdžios sprendimą mažinti šalies biudžeto išlaidas apkarpant algas valstybės tarnautojams, D.Grybauskaitė leido suprasti, kad toks sprendimas neišvengiamas.

"Jeigu šalies finansinė padėtis toliau blogės, gali tekti neišvengiamai mažinti biudžeto išlaidas, taip pat mažinant ir vadinamųjų biudžetininkų darbo užmokestį, bet norėčiau pridurti, kad net tuo atveju bet kuri Vyriausybė turėtų pasirūpinti mažiausias pajamas gaunančiais piliečiais", – sakė eurokomisarė.

D.Grybauskaitė, paklausta, ar neklydo praėjusių metų pabaigoje rekomendavusi Vyriausybei mažinti išlaidas, atsakė: "Gruodžio mėnesį įvertindama Vyriausybės biudžeto pasiūlymą pasakiau, kad biudžeto išlaidos mažinamos nepakankamai. Jau tuomet žinojau ekonomines prognozes ir tendencijas. Jos visiškai pasitvirtino, ir šiandien Vyriausybė priversta dar labiau mažinti valstybės išlaidas. Tokias Europos Komisijos ir TVF rekomendacijas gauna visos Baltijos regiono valstybės, tai šiuo metu daro ir Airija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, kitos Europos šalys, kurios susiduria su labai greitu ekonomikos nuosmukiu. Tokios šalys pirmiausia turi stabilizuoti finansinę padėtį ir tik tada bandyti gelbėti verslą."

Tačiau eurokomisarė leido suprasti, jog Vyriausybė galbūt padarė klaidą smarkiai padidinusi degalų akcizus. "Lietuva padidino degalų akcizus labiau nei ES reikalaujamas tarifas. Darant tokius sprendimus būtina atsižvelgti į padėtį gretimose šalyse ir į tarptautines naftos kainas. Dabar tą skirtumą ypač užaštrina valiutų nuvertėjimas kai kuriose šalyse", – sakė ji.

Galių užteks

D.Grybauskaitė įsitikinusi, jog Lietuvos prezidentui užtenka galių, kad jis galėtų aktyviai veikti ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje.

"Konstitucijoje prezidentui numatytų galių užtenka, reikia mokėti ir norėti jomis naudotis. Prezidento galių pakanka daryti tiesioginę įtaką Lietuvos ekonominei politikai vetuojant įstatymus, siūlant pataisas, inicijuojant įvairius sprendimus ir panaudojant savo profesinę, darbo ir tarptautinę patirtį", – sakė eurokomisarė.

Kalbėdama apie užsienio politiką D.Grybauskaitė sakė norinti, kad Lietuvai pirmiausia būtų svarbiausi ir artimiausi Lietuvos interesai. Ji siektų, kad Lietuvos užsienio politika būtų labiau subalansuota, vyktų konstruktyvus dialogas su visais kaimynais, išlaikant šalies savigarbą ir vertybių skalę.

Būtinos reformos

Kandidatė į prezidentus įsitikinusi, kad būtina kuo greičiau reformuoti sveikatos apsaugą ir aukštąjį mokslą.

"Mano žiniomis, sveikatos sistemos finansavimas kasmet didėja, o sveikatos paslaugų kokybė blogėja. Tai reiškia, kad būtina sveikatos sistemos reforma. Tai ta sfera, kuri liko beveik nepakitusi nuo tarybinių laikų, todėl prarandame gydytojus, nesugebame garantuoti paslaugų kokybės, sistema kasmet brangsta", – sakė D.Grybauskaitė

Ji mano, kad aukštojo mokslo reformos kryptis yra teisinga, tačiau pavėluota. "Konkrečios studentų finansavimo schemos dar turėtų būti detalizuotos. Būtina užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą visiems, kurie to siekia", – sakė eurokomisarė.