Konstitucinis Teismas (KT), laikomas gana demokratiška institucija, staiga atsitvėrė keista biurokratine siena – labai nenoriai viešina teisėjų atskirąsias nuomones.

Viešumo stinga

KT teisėjas Egidijus Šileikis surašė savo atskirąją nuomonę vadinamojoje "Leo LT" steigimo ir veiklos konstitucingumo byloje. Tačiau norint su ta nuomone susipažinti, tenka įveikti ne vieną biurokratinę kliūtį.

Atskiroji nuomonė neviešinama – neskelbiama nei KT interneto svetainėje, nei kokiuose nors spausdintuose leidiniuose.

Maža to, apie atskirąją nuomonę nėra platinamas pranešimas žiniasklaidai. KT nustatė tokią tvarką, kad pranešimas apie atskirosios nuomonės atsiradimą publikuojamas tik teismo interneto svetainėje.

Tad norint sužinoti, ar neatsirado atskiroji nuomonė kurioje nors svarstytoje byloje, žiniasklaidai tenka gaišti laiką reguliariai tikrinant KT interneto svetainę, užuot gavus tiesioginį pranešimą spaudai apie tokį įvykį.

Beje, KT interneto puslapyje paskelbtame pranešime apie parašytą teisėjo atskirąją nuomonę nedetalizuojamas jos turinys. KT nustatė, kad atstovė spaudai negali pranešti šio turinio, todėl kiekvienas žurnalistas, norintis susipažinti su atskirąja nuomone ir informuoti apie ją visuomenę, turi rašyti prašymą KT pirmininkui, asmeniškai atnešti jį į teismo būstinę ir įteikti šios įstaigos atstovui.

Tik atlikus šiuos gūdų sovietmetį primenančius biurokratinius veiksmus atsiranda galimybė gauti atskirosios nuomonės tekstą.

Rengė bylą posėdžiui

Tai, kad E.Šileikis parašė atskirąją nuomonę "Leo LT" konstitucinėje byloje, paskelbta trečiadienio vakarą.

E.Šileikis net vienuolikoje punktų surašo argumentus, kodėl nesutinka su KT paskelbtu nutarimu prieštaringai vertinamos elektros energetikos bendrovės "Leo LT" steigimo ir veiklos konstitucinėje byloje.

Beje, E.Šileikis buvo vadinamasis teisėjas pranešėjas šioje byloje, tai yra jis rengė bylos medžiagą KT nagrinėti ir paskui buvo atsakingas už visų teisėjų patvirtintos išvados teisinį tekstinį "apipavidalinimą". Į tai atkreipęs dėmesį E.Šileikis nurodo, kad jo atskiroji nuomonė "neturėtų būti suprasta kaip bandymas sumenkinti KT nutarimą ir jį didele dalimi nulėmusių kolegų triūsą", nors leidžia suprasti, kad jis balsavo prieš daugumą tame nutarime surašytų nuostatų.

Dar didesnė monopolija

Teisėjas nesutiko su pirmadienį paskelbtomis KT išvadomis, kuriose, be kita ko, teigiama, kad steigiant "Leo LT" nebuvo sukurta monopolija ir kad Konstitucija leidžia valstybei rinktis į partnerius privatų asmenį savo nuožiūra.

Pasak E.Šileikio, Vyriausybės sprendimas su privačia "Maximos" prekybos tinklo savininkams priklausančia bendrove steigti elektros energetikos sistemą konsoliduojančią įmonę "Leo LT" "iš esmės sudaro teisines prielaidas tam, kad įvyktų radikaliai naujas susilpnintos ir iki demontavimo priartintos monopolinės padėties elektros energetikos sistemoje pakylėjimas į naują, aukštesnį tos monopolijos lygmenį, tai yra, monopolijos užsiskleidimo būseną".

Jis taip pat kritikuoja KT išvadą, neva "Leo LT" tapus bendrove, kuri patronuoja antrines įmones "Lietuvos energiją", Rytų skirstomuosius tinklus ir VST,. savaime nesudaro teisinių sąlygų pasikeisti antrinėmis įmonėmis tapusių bendrovių teisiniam savarankiškumui. "Kategoriškai nesutinku, kad pagrindinių šalies elektros energetikos bendrovių sujungimas į nacionalinio investuotojo įmonių grupę viso labo reiškia, kad sudaromos teisinės prielaidos sujungti šių bendrovių valdymą, bet ne jų kontrolę ar veiklos taisyklių nustatymą", – teigia E.Šileikis.

Teisėjas taip pat abejoja, ar teisinga, kad Vyriausybė tik iš nacionalinių ūkio subjektų pasirinko privatų energetinį partnerį steigti "Leo LT", nors Lietuva jau nuo 2004 m. yra ES narė, todėl tokius projektus įgyvendinti galima ir su Europos partneriais.