- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kėdainių rajone griaunama nebeeksploatuojama Kruosto hidroelektrinės užtvanka.
Vykdant šį projektą griaunami visi statiniai ir atkuriama natūrali Nevėžio upės vaga. Tai pirmas užtvankos šalinimo projektas Nevėžyje, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Jos duomenimis, ši užtvanka nebeeksploatuojama nuo 1975 metų. Nors 1995 metais iš tvenkinio buvo išleistas vanduo, visi vandenyje ir ant kranto esantys statiniai buvo palikti.
Pasak ministerijos, neprižiūrimų statinių būklė blogėjo ir kėlė potencialią grėsmę žmonių saugumui, o po vandens išleidimo likęs tvenkinys neturėjo jokio rekreacinės paskirties: jo pakrantės apžėlusios gausia augalija, o užtvankos statiniai trukdė laivybai bei vandens turizmui.
Sprendimas statinį nugriauti buvo priimtas specialiai komisijai nustačius, kad statinių techninė būklė yra avarinė.
Aplinkos ministerija pernai kvietė savivaldybes teikti paraiškas nenaudojamų ir blogos būklės hidrotechninių statinių pašalinimui. Kėdainių rajono savivaldybės paraiška buvo patvirtinta ir aplinkos ministro įsakymu skirtas 435,5 tūkst. eurų finansavimas.
Kruosto hidroelektrinės užtvanka yra antra Nevėžio migracijos kelyje, todėl, pasak ministerijos, migruojančioms žuvims statinių pašalinimas kol kas nėra labai svarbus. Vis dėlto ateityje, atkūrus migraciją per Kėdainių mieste esančią užtvanką, iš viso atsivertų 84 kilometrai Nevėžio.
„Nevėžio upės vidurupio ir Nemuno vientisumo atkūrimas turėtų didžiulę reikšmę žuvų populiacijoms, jas sustiprintų, padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, vis dažniau šalies upes išdžiovinančių sausrų“, – teigiama pranešime.
209 kilometrų ilgio Nevėžio upėje oficialiai iš viso yra penkios užtvankos.
Šį rudenį pradėti Kruosto hidroelektrinės užtvankos griovimo darbai bus baigti iki kitų metų pabaigos. Nugriovus statinius ir išvežus atliekas bus nukirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, susmulkinti ir išvežti kelmai. Bus formuojama upės vaga ir šlaitai, įrengtas pagrindas, vietomis perstumiamas ar nukasamas augalinis sluoksnis. Galiausiai viskas bus padengta juodžemiu ir užsėta žole.
Pašalinus užtvankos statinius didžiausia nauda bus Nevėžyje randamoms žuvų rūšims, tarp kurių yra ir saugoma srovinė aukšlė. Nevėžio upės vagos atkūrimas turės teigiamą poveikį „Natura 2000“ buveinėms – aliuvinėms pievoms ir palei upes susiformavusiems žolynams.
Ateityje Aplinkos ministerija planuoja nugriauti ar pritaikyti žuvų migracijai dar 17 užtvankų. Tai turėtų būti padaryta iki 2030 metų.
Nuo 2024 metų įsigaliojant Vandens įstatymo pataisoms, statiniai, kurie trukdo užtikrinti arba atkurti upės vientisumą, turi būti šalinami, jeigu neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei ar jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. užtvankų. Dalis jų pastatytos dar sovietmečiu skirtingais tikslais – laistymui, rekreacijai, energijos gamybai.
Dabar nemažai šių užtvankų yra bešeimininkės, neprižiūrimos, kelia daug gamtosauginių rūpesčių, tokių kaip prasta vandens telkinių būklė, pakitusi jų augalija bei gyvūnija, ir kintantis hidrologinis režimas, mažėjantys migruojančių žuvų ištekliai, dumblo sankaupos.
Aplinkos ministerijos užsakymu pernai parengta užtvankų ekologinio ir socioekonominio įvertinimo studija atskleidė prastėjančią jų techninę būklę: 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. – patenkinamos, 16 proc. – vidutinės ir vos 1 proc. – geros.
Studija taip pat nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa atskleidė, kiek lietuvių pasitiki NATO1
Maždaug trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasitiki NATO, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Trečius metus tęsiantis Rusijos sukeltam plataus masto karui Ukrainoje, 73 proc. respondentų sako, kad priklausyd...
-
Bandys dar kartą: aiškėja NVSPL vadovo konkurso data
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovo konkursą planuojama skelbti kitų metų pradžioje, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Gruodžio 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 29-oji, sekmadienis, 52 savaitė. ...
-
Nebereikalingų kalėdinių eglučių surinkimui – daugiau nei 100 taškų Vilniuje
Nuo sausio 4 d. nebereikalingas Kalėdines žaliaskares sostinėje bus galima pristatyti į 115 surinkimo vietų, veiksiančių visą mėnesį, praneša sostinės savivaldybė. ...
-
Pacientai prikaupia tiek sauskelnių, kad jomis būtų galima šiltinti namų sienas5
Paradoksai sveikatos apsaugos sistemoje. Kompensuojamas slaugos priemones gaunantys kai kurie pacientai tiek prikaupia sauskelnių, kad, nerimtai kalbant, jomis būtų galima šiltinti namų sienas. Tačiau kai žmogaus sveikata pablogėja ir jam prisire...
-
Artimieji šokiruoti: iš Jonavos ligoninės paimtas ne tas kūnas ir kremuotas21
Jonavoje – neeilinė drama. Iš morgo dingo moters palaikai. Pasirodo, jos kūnas iš ligoninės per neapsižiūrėjimų, o gal aplaidumų virtinę, vietoje kitos velionės atsidūrė krematoriume ir buvo kremuotas. ...
-
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, aktyvistai kreipėsi į prokurorus12
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė. ...
-
Nustatys, kurie migrantai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą apgyvendinimą1
Nuo 2025-ųjų metų užsieniečių reikmėmis pradedant rūpintis naujajai Priėmimo ir integracijos agentūrai, Vyriausybė ketina tiksliau nustatyti, kurie į šalį nelegaliai atvykę migrantai turės teisę būti laikinai apgyvendinti už valstybės...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
2025 m. svarbių sukakčių sąrašas: bus minimos Stulginskio ir Žemaitės gimimo metinės
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. ...