Jau įprasta metų pabaigoje apžvelgti aukščiausius sportinius pasiekimus, svarbiausius šalies ir pasaulio politinius įvykius, didžiausias nesėkmes ir nuopuolius, skandalingiausias vedybas ir skyrybas. Eiliniams kauniečiams tai nė motais.

Paklausti, kuo jiems buvo ypatingi Geltonojo žemės jaučio metai, Kauno gatvėse sutikti miestiečiai džiaugėsi asmenine sėkme, namiškių sveikata ir išsaugotu darbu ar naujais pirkiniais, bilietu į išsvajotos grupės koncertą.

– Gali būti patys geriausi metai, bet kažkam jie vis tiek bus blogi. Juk viskas užprogramuota žmogaus galvoje. Žiūrint į ekonominius rodiklius, 2009 m. Lietuvai buvo prasti – trūko gero vadovavimo, todėl ir sėdome į gilesnę nei kitos šalys krizę. Asmeniškai man šie metai nebuvo ypatingi. Kaip buvau bedarbis, taip vis dar ir esu. Tačiau po truputį pradedu imti gyvenimo vairą į savo rankas. Žengti tokį patį žingsnį raginu ir kitus. Mažiau verkite ir nelaukite, kol kažkas kažką duos. Geriau galvokite, kaip tą kažką pasiimti patiems. Žinoma, galima tikėtis ištraukti laimingą loterijos bilietą. Tačiau ar toks radikalus pasikeitimas bus naudingas? Juk statistika rodo, kad daugiau nei pusė laimėtojų nemoka elgtis su išloštais pinigais.

Pavelas, gatvės muzikantas:

– Balti, juodi, dryžuoti – šie metai man tokie, kaip ir visas gyvenimas. Nieko ypatingo neįvyko, todėl ir nieko neįsiminiau. Pasakysiu taip – Lietuva klimpsta. Koks gelbėjimo receptas? Patikėkite, jei jį žinočiau, nestovėčiau Laisvės alėjoje su gitara. Nepaisant to, sau ir kitiems miestiečiams artėjančių Naujųjų metų proga linkiu ne pinigų, o meilės, sveikatos ir laimės. Bus trys išvardyti punktai, bus ir žvangantys.

Mantas, moksleivis:

– Šalį užklupo sunkmetis, pasidarė sunkiau mokytis, be to, pasikeitė matematikos mokytoja. Daugiau nieko ypatingo. Tiesa, įsigijau bilietą į "Metallicos" koncertą. Iš kitų metų nieko nesitikiu. Na, nebent įdomesnio gyvenimo Kaune. Tiesa, noriu kreiptis į miesto valdžią – sutvarkykite Soborą.

Danielė, jauna mama:

– Šiemet pakeičiau gyvenamąją vietą – iš Klaipėdos atsikrausčiau į Kauną. Šiuo metu visas mano dėmesys sukoncentruotas į dukrytę. Svarbiausia, kad ji sveika, kad sveika ir aš pati. Ko palinkėčiau sau ir kauniečiams? To, kas banalu, bet patikrinta: šilumos, stiprių tarpusavio santykių. Sveika šeima – sveika ir visuomenė.

Elva ir Tomas:

– Mums šie metai itin darbingi. Padaugėjo veiklos, o mieste padaugėjo įvairių renginių. Beje, ir patys visą vasarą sekmadieniais skubėjome prie Kauko laiptų. Pardavinėjome ten knygas. Kitais metais bandysime vėl kuo aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir išnaudoti suteiktas galimybes.

Gražina Kalinauskienė, pensininkė:

– Gera sveikata, pakankamai pajamų, nors aplink visi tik ir kalba apie sunkmetį. Šiemet mano anūkas pradėjo studijuoti teisę. Vasarą puikiai atostogavau Palangoje. Sunku pasakyti, kokie bus kiti metai. Žinau, kad man sumažės pensija, vyrui – alga. Tačiau nesame išrankūs – svarbu, kad turime ką apsirengti, ką ant stalo padėti. Negaliu greit prisiminti įvykių arba žmonių, kuriuos siečiau su šiais metais. Tiesa, Rotušės aikštės eglutė – ji pasakiško grožio. O dar dalijamos karštos kavos kvapas. Su drauge ne viena vakarą gurkšnojom po puodelį. Žinote, labai laukiu Naujųjų. Su vyru turime tradiciją – kiekvienais metais paskutinę gruodžio dieną, apie 16 val., išeiname į Laisvės alėją. Lengvu žingsneliu tipename iki Rotušės aikštės. Užsukame į kavinę, o vakare susėdę prie stalo skanaujame įvairius patiekalus ir žiūrime televizorių. Ką palinkėsiu sau ir vyrui naujametę naktį? Sveikatos ir niekada nenusiminti, juk visada viskas baigiasi gerai.

Laura, studentė:

– Neturėjau finansinių problemų, daug keliavau, o svarbiausia – visada lydėjo gera nuotaika. Aš manau, kad metų kokybė priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo nuotaikos ir nusiteikimo. Kuo įsimintini šie metai? Įsigijau rankinuką, apie kurį svajojau ilgą laiką. Tiesa, jis dar pakeliui mano rankų link, tačiau pinigai sumokėti, o tai jau gerai. Daug draugių pagimdė vaikus. Tikiuosi, kad kiti metai bus ne prastesni už šiuos. Ta proga kauniečiams linkiu nepasiduoti nei blogai nuotaikai, nei piniginei. Kaunui ir miesto valdžiai linkiu renovuoti kuo daugiau pastatų ir sustiprinti finansavimą įvairiems renginiams.

Zita, pedagogė:

– Prieš kelias dienas galvojau apie šiuos metus. Pasakysiu trumpai – jie buvo sėkmingi. Pamačiau istorinę Graikiją. Aplankiau Kembridžą. Viliuosi, kad kiti metai bus paženklinti tokios pat sėkmės. Esu nuolat įsimylėjusi, todėl kauniečiams linkiu mylėti Kauną.

Lina, darbininkė:

– Pakilimai ir nuopuoliai – taip įvardinčiau šiuos metus. Tiesa, pradėjau juos gerai. Vasario pradžioje pagausėjo sesers šeima, birželį sėkmingai apsigyniau magistro laipsnį. Po mėnesio papuolė netikėtas paskutinės minutės pasiūlymas, tad dešimtį dienų praleidau besivartydama po Egipto saule. Deja, jau rugsėjį sužinojau apie algų karpymą. Kiek vėliau dvi geriausios draugės pranešė apie savo sprendimą palikti Lietuvą. Lauksiu jų elektroninių laiškų. Tačiau gal nereikia visko įsivaizduoti pilkomis spalvomis? Džiaugiuosi, kad prie Kūčių stalo susirinko gausus būrys artimųjų. Džiaugiuosi, kad po egle Kalėdų rytą radau tango muzikos kompaktinę plokštelę, kailines šlepetes ir mamos rankų darbo suknelę. Džiaugiuosi, kad šalia mano mylimas žmogus. Mielieji, šypsokitės. Juk kažkas pasakė, kad šypsena nieko nekainuoja. Ir nepamirškite, kad nauji metai – švarus lapas. Turinio kūrėjai – mes patys.