Atvirose kolonijose ir socialinės reabilitacijos centruose esančius asmenis tam tikromis sąlygomis planuojama išleisti mokytis laisvėje esančiose švietimo įstaigose.

Taip pat tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiems, bet dar nenuteistiems asmenims iki 16 metų numatoma sudaryti galimybę mokytis. Iki šiol mokymas buvo organizuojamas tik nuteistiesiems.

Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina BNS sakė, kad tokie siūlymai rengiami kartu su Teisingumo ministerija. Anot jos, pakeitimams dar turi pritarti Vyriausybė, bet tikimasi, kad jie įsigalios jau nuo šio rugsėjo.

Viceministrės teigimu, pakeitimai turėtų paskatinti nuteistuosius ir suimtuosius mokytis, o tai lemtų geresnę jų integraciją į visuomenę, motyvaciją nebenusikalsti.

Anot jos, išeinantys mokytis į laisvę turėtų rinktis švietimo įstaigą pagal kalinimo vietą.

„Jie galėtų pagal laisvės atėmimo vietą tiesiog mokytis toje gyvenvietėje“, - sakė viceministrė.

Lietuvoje yra 11 laisvės atėmimo įstaigų. Visose jose yra suteikta galimybė mokytis. Įkalinimo įstaigose laikoma beveik 8000 asmenų. 6 proc. (436) iš jų turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, 19 proc. (1296) – tik pradinį, 1 proc. (74) – be išsilavinimo.

Iš viso mokosi 30 proc. nuteistųjų. 1600 asmenys – bendrojo ugdymo sistemoje, apie 1400 – profesinio mokymo. Laisvės atėmimo vietose jie gali įgyti suvirintojo, kompiuterių operatoriaus, kirpėjo, statybininko ar kitokią profesiją.

Penkiose laisvės atėmimo vietose kaliniams rengiamos ir neformaliojo ugdymo programos: lietuvių kalbos užsieniečiams, anglų kalbos, šachmatų, dailės, muzikos, krepšinio, sveikos gyvensenos ir kt.

Praėjusiais mokslo metais aukštosiose mokyklose savo iniciatyva ir lėšomis studijavo septyni nuteistieji iš Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus.