- LRT radijo laida „Namai namučiai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Orams atšalus, žmonės langus laiko uždarytus, o jei nėra ventiliacijos, atsiranda įvairių problemų, LRT RADIJUI sako bendrovės „Oro sprendimai“ atstovas Šarūnas Gricius.
Įmonės „Rubisolis“ vadovas Nerijus Dirsė teigia, kad, be jau įprastų oro drėkintuvų ir sausintuvų, plinta hibridiniai drėkintuvai, tačiau pataria nepamiršti tradicinio vėdinimo.
Pataria kontroliuoti drėgmės lygį
Gerai izoliuotuose, nevėdinamuose ar prastai vėdinamuose daugiabučių pastatuose oro tarša gali būti net kelis ar keliasdešimt kartų blogesnė nei lauke, LRT RADIJUI sako Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
Kalbėdama apie patalpų mikroklimatą, pašnekovė sako, kad tinkamoje aplinkoje neturėtų kankinti nemalonūs pojūčiai: „Neturėtumėte jausti galvos skausmo, sauso kosulio ar perštinčių akių. Patalpose, ant sienų, neturėtų būti kažkokių juodų dėmių, o prireikus apsirengti – sudrėkusių drabužių.“ Jei atsiranda tokių pojūčių, sako specialistė, galima įtarti, kad kažkas su mikroklimatu negerai.
A. Šlepetienės teigimu, visi mikroklimato parametrai aprašyti teisės aktuose. „Smulkesnę informaciją galima rasti Lietuvos higienos normoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad mikroklimato parametrai šiltuoju ir šaltuoju metų laiku skiriasi. Šaltuoju santykinė drėgmė turėtų būti 35–60 proc., šiltuoju – 35–65 proc.“, – aiškina ji.
Specialistė pataria domėtis ir kontroliuoti drėgmę gyvenamosiose patalpose. Anot jos, jei santykinė oro drėgmė viršija 70 proc., ji ne išgaruoja, o kaupiasi: „Vienas drėgmės kaupimosi simptomų – ant langų esantis kondensatas, aprasoję langai. Kitas požymis – jei butas kampinis, rankomis palietus sieną galima pajusti, kad ji lyg šalta, lyg drėgna, su ja kažkas negerai.“
Drėgmę, pasak pašnekovės, mes labiau matome, o sausumą – jaučiame. „Susidaro sąlygos, kurios išdžiovina nosies ir gerklės gleivinę. Nebesulaikomi virusai ir bakterijos, jie lengviau patenka į kvėpavimo takus, gali net sukelti alergiją, nors jos niekada anksčiau nėra buvę. Gali pradėti berti, niežėti odą, o jei asmuo turi lėtinę ligą, pavyzdžiui, astmą, sausumas gali sukelti dažnesnius jos priepuolius“, – tvirtina specialistė.
Mikroklimatas lemia savijautą
Kai patalpos drėgnos, teigia A. Šlepetienė, susitraukia žmogaus kraujagyslės, jis praranda komforto jausmą, ima ieškoti, kaip pasišildyti, šilčiau rengiasi ir pan. Geriausias mikroklimatas, anot jos, turėtų būti miegamajame, nes jame žmogus praleidžia daugiausia laiko. „Rekomenduojama, kad miegamajame oro temperatūra būtų net pora laipsnių žemesnė nei kitose gyvenamosiose patalpose“, – tvirtina ji.
Anot specialistės, mikroklimatas turėtų būti toks, kad gerai išsimiegotume, neskaudėtų galvos, būtume darbingi: „Jei bus per drėgna arba per sausa, nepailsėsime. Tuomet ir darbas, kurį galima atlikti per valandą ar dvi, užtruks visą darbo dieną.“
A. Šlepetienė pataria atkreipti dėmesį, ar natūralūs vėdinimo kanalai namuose nėra paslėpti, pernelyg užsandarinti. „Jei visi kanalai uždaryti, sąlygos kauptis kondensatui – idealios. Net kalbant apie naujus plastikinius langus reikia galvoti apie orlaides, kad būtų oro judėjimas. Žinoma, geriausias dalykas, jei visą dieną esama namuose, – reguliariai vėdinti patalpas“, – tikina pašnekovė.
Vėdinant patalpas, anot specialistės, netgi reguliuojama drėgmė, o vėdinti geriau trumpai, bet intensyviai: „Jei yra galimybė, geriausia padaryti skersvėjį. Žinoma, tame kambaryje neturėtų būti žmonių, kad tai nepakenktų jų sveikatai. Bet, esant skersvėjui, per trumpą laiką oras pakeičiamas.“
A. Šlepetienė primena, kad patalpų orą valo gėlės. „Tai paprasčiausia – nuo seno žinoma, kad, pavyzdžiui, alijošius valo orą. Tačiau gėlių gali neužtekti, jei drėgmės per daug. Senas būdas drėkinti orą – ant radiatoriaus dėti šlapią rankšluostį. Visgi įrodyta, kad skalbinių džiovinti namuose nereikėtų“, – pataria specialistė.
Pašnekovės teigimu, jei namuose ir taip drėgna, iškabinti šlapi skalbiniai garins papildomą drėgmę. Jei bandomi įvairūs būdai, bet matyti, kad vis tiek drėgna, atsirado pelėsis, reikia ieškotis pagalbos ir pasinaudoti specialiais prietaisais.
Centrinio šildymo nepakanka
Šarūnas Gricius iš bendrovės „Oro sprendimai“ teigia, kad, atšalus orams, žmonės langus laiko uždarytus, o, kadangi daug kur nėra ventiliacijos arba ji netinkamai veikia, atsiranda problemų: iš pradžių susiduriama su per didele drėgme, o kai sustiprėja šildymas – su pernelyg sausu oru.
Paklaustas, kaip veikia drėgmės surinktuvas, Š. Gricius pasakoja, kad tai gana paprasta: „Iš oro paimama perteklinė drėgmė, surinktuvas ją kondensuoja, surenka į talpą ir vėliau tas kondensatas išpilamas. Taip krinta santykinis drėgmės lygis.“
Santykinis drėgmės lygis, kaip tikina Š. Gricius, priklauso nuo temperatūros – užtenka pakelti temperatūrą pora laipsnių, ir drėgmės lygis krinta. Taigi šildymas padeda spręsti problemą, bet, norint prišildyti drėgną orą, daug energijos. Pašnekovo teigimu, daugiabučiuose esantis centrinis šildymas nesuteikia galimybės to reguliuoti, tuomet ir statomi elektriniai šildytuvai ir pan.
Esminis prietaiso parametras – našumas
„Rubisolio“ vadovas Nerijus Dirsė, paklaustas apie oro sausintuvus ir tai, kiek vandens jie surenka, sako, kad tai – sąlyginis dalykas: „Sausintuvų yra įvairaus dydžio. Tam tikromis sąlygomis jie surenka ir po 8–10 litrų. Oro sausintuvą geriausia rinktis pagal patalpos kvadratūrą, o tai, kokiam plotui prietaisas skirtas, nurodoma instrukcijoje.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kiekvienas turi žinoti apie šiuos greituosius testus (II dalis)1
Savarankiškai namuose atliekami testai – dažnam atrodo naujiena, tačiau vaistinėse juos galima rasti jau ne vienerius metus. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė dalijasi naudinga informacija, ką turėtų ...
-
A. Dulkys Varėnos rajone aptars sveikatos reformos įgyvendinimą12
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį Varėnos rajono savivaldybėje aptars sveikatos reformos įgyvendinimą. ...
-
Po Kauno klinikų teritoriją pacientus ir lankytojus vežios nemokamas elektrinis autobusiukas25
Trečiadienį Kauno klinikų teritorijoje pradėjo kursuoti nemokamas elektrinis autobusiukas ligoninės pacientams ir lankytojams. ...
-
Po kritikos – A. Dulkio atsakas: prezidento parama motyvuoja4
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia jaučiantis prezidento paramą įgyvendinamiems pokyčiams ir gerbsiantis šalies vadovo ir premjerės sprendimą dėl jo ateities. ...
-
Pacientų pavežėjimas: per dvi dienas – beveik 250 kartų2
Per dvi dienas pacientų pavežėjimo paslauga Lietuvoje suteikta 242 kartus, sulaukta per 2 tūkst. skambučių. ...
-
Perspėja: kraujo grupių atsargos artėja prie kritinės ribos4
Nacionalinis kraujo centras (NKC) praneša, kad kraujo grupių atsargos artėja prie kritinės ribos, matomas didelis kraujo donorų mažėjimas. ...
-
Pacientų pavėžėjimo paslauga: pagalbos čia ir dabar sulauksite tik vieninteliu atveju4
Lietuvoje pradėjo veikti pavėžėjimo iki sveikatos priežiūros įstaigų paslauga. Vos pradėjus veikti skambučių centrui, nuo pat ankstaus ryto gyventojai pradėjo atakuoti operatorius. Tiesa, kone 90 proc. skambinusiųjų ieškojo atsakymų į ki...
-
Medikų bendruomenė kritikuoja A. Dulkį: geras žmogus, bet neturi jokio supratimo apie mediciną27
Prezidento vyriausiajai patarėjai Irenai Segalovičienei viešai sukritikavus sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, pastabų jo vadovavimui turi ir medikų bendruomenės atstovai. Visgi, jų teigimu, atsakomybę turėtų prisiimti ir ministrui pa...
-
Santaros klinikos prašo atvykti kraujo donorus: ligoms atostogų nėra1
„Vasarą visada turime mažiau kraujo donorų, tačiau šiuo metu jaučiame ypač didelį donorinio kraujo stygių ir prašome neatidėliotinos visuomenės pagalbos“, – sakė VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tra...
-
Ligos istorijos duomenys išmaniajame ekrane: patogumas pacientams ir medicinos personalui1
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos skyriuose įdiegta pažangi naujovė – pacientai turi tiesioginę prieigą prie ligos duomenų išmaniuosiuose ekranuose. Per keturis aukštus išsidėsčiusių klinikos skyrių poilsio kambariuose ...