Žmogus pats yra atsakingas už tai, kad kreiptųsi į notarą ir priimtų mirusio asmens palikimą, tvirtina Lietuvos notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis. Išimtis, pasak jo, daroma tik tais atvejais, kai paveldėtojai yra nepilnamečiai.

LRT radijo klausytoja domisi, kaip sužinoti, ar esi paveldėtojas.  Pasak jos, Lietuvoje nėra įprasta informuoti paveldėtojus apie jiems paliktą palikimą. „Kaip sužinoti, ar esi paveldėtojas? Kiek žinau, jei praleidai terminą kreiptis dėl palikimo, jo negauni“, – teiraujasi klausytoja.

Lietuvoje, kaip ir daugiau nei 80 pasaulio valstybių, kur galioja panašūs notariato principai, žmogus pats yra atsakingas už tai, kad priimtų mirusio asmens palikimą, sako Lietuvos notarų rūmų atstovas A. Matonis.

Pasak jo, išimtis daroma tik tais atvejais, kai miręs asmuo turi nepilnamečių vaikų. „Notaras, gavęs informaciją apie nepilnamečius paveldėtojus, informuoja apie tokių vaikų interesų apsaugą tiek prokuratūrą, tiek vaikų teisių apsaugos tarnybą ir užtikrina, kad šių vaikų interesas būtų sužiūrėtas“, – tvirtina A. Matonis.

Visais kitais atvejais, kai paveldėtojai yra pilnamečiai, jie patys atsakingi už palikimo priėmimą, pažymi specialistas. Palikimo priėmimui nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį sutvarkomi palikimo reikalai, užvedama paveldėjimo byla.

„Jei paveldima pagal įstatymą, t. y., jei miręs asmuo nebuvo sudaręs testamento, notaras, žinoma, apie mirties faktą nežino“, – kalba  Lietuvos notarų rūmų atstovas. Jo teigimu, apie žmogaus mirtį sužinoma iš tų, kurie kreipiasi dėl paveldėjimo bylos pradėjimo.

Sužinojęs apie mirties faktą, notaras laukia visų suinteresuotų asmenų, kurie turi teisę paveldėti, ir, pagal galiojantį įstatymą, nustato paveldėjimo pirmumo teises bei išduoda paveldėjimo teisės liudijimus.

„Jei nėra testamento, notaras negali žinoti, kam reikia pranešti apie paveldėjimą. Žmogaus pareiga yra kreiptis pačiam“, – pažymi A. Matonis. Įstatymuose numatyta: jei žmogus yra aktyvus ir parodo valią – jis paveldi, o jei nesikreipia, vadinasi, atsisako galimybės paveldėti.

Kitaip tariant, aiškina specialistas, jei asmuo mirė, žmonės, kurie jį pergyveno ir yra su juo susiję, kreipiasi į notarą, notaras patikrina, ar yra to asmens sudarytas testamentas. Jei testamentas yra, notaras visais įmanomais būdais bando susisiekti su testamente išvardytas asmenimis, juos pakviečia ir supažindina su testamento turiniu. „Tik tuomet vykdoma paskutinė valia“, – tvirtina pašnekovas.

Pasitaiko, kad testamente minimi asmenys būna išvykę ir juos sunkiau pasiekti, tačiau, specialisto teigimu, jei ateis tik vienas paveldėtojas, notaras neišduos paveldėjimo teisės liudijimo, nes visų paveldėtojų interesai yra vienodai saugomi.

„Paveldėjimo byla tęsiasi tol, kol yra supaisoma visų testamente nurodytų paveldėtojų interesų. Jei testamente nurodytas asmuo yra miręs, jo paveldėjimo teisė automatiškai pereina jo paveldėtojams“, – teigia A. Matonis.

Galimybę paveldėti turi ir testamente nenurodyti artimi asmenys. Lietuvos notarų rūmų atstovas sako, kad, jei asmuo, kuris nėra nurodytas testamente, mano, jog turėtų ką nors paveldėti, jis gali teisminiu keliu bandyti išsireikalauti palikimo dalį.

„Žmonės turėtų rūpintis savo artimaisiais ir bendrauti su jais tol, kol jie yra gyvi, o ne tik tada, kai iškyla reikalas paveldėti“, – mano Lietuvos notarų rūmų atstovas A. Matonis.