Kaip atskirti melagienas?

  • Teksto dydis:

Gyvename informacijos amžiuje ir žinių apie mus supančią aplinką turime daugiau nei bet kada anksčiau. Įvairios informacijos šiandien gauname tiek, kad net ir turėdami kritinio mąstymo įgūdžių ne visada atskiriame grūdus nuo pelų. Juolab kad didžioji dalis melagingų žinių yra susijusios su jautriausiomis, tačiau ir sudėtingiausiomis temomis, o sklinda jos praktiškai nevaldomai.

Siekdama gyventojus paskatinti atkreipti dėmesį į dezinformacijos keliamą grėsmę Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje įgyvendino projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“. Juo buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kaip svarbu šiandieniame komunikacijos sraute skirti melagingas naujienas nuo faktų.

EK atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė: lietuviai žino, kas yra dezinformacija, ir mano, kad jai dėmesio reikėtų skirti kur kas daugiau.

Dalį klaidingos informacijos gauname sąmoningai pasirinkdami žiniasklaidos priemones, o dalis mus pasiekia kaip informacinis triukšmas: įvairių žinių pamatome socialiniuose tinkluose, išgirstame parduotuvėse ar gatvėse ir t. t. Būtent atsitiktinai mus pasiekiančios informacijos sraute slypi didžiausi pavojai.

Karas pastaruosius dvejus metus sulaukia daugiausia dėmesio, apie jį sukasi didžiausias informacijos srautas, todėl neišvengiamai tarp patikimos informacijos įsimaišo ir melagienų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. dr. Margarita Šešelgytė pastebi, kad karo tema yra susijusi su labai stipriomis emocijomis. Bijome, kai karas vyksta visai šalia, kad jis gali pasiekti ir mūsų teritoriją. Baimė yra viena stipriausių emocijų, su kuria labai sunku susitvarkyti.

„Karo temomis labai dažnai manipuliuojama, nes žmonės neturi visos informacijos, neįsivaizduoja, kaip kas veikia. Daug politinių sprendimų yra priimama už uždarų durų, o šia informacija dėl jos trūkumo yra lengva manipuliuoti. Tokiame kontekste žmonės sutrinka. Be to, atsiranda tam tikrų organizacijų ar politikų, kurie naudojasi situacija ir, įvairiais būdais į savo pusę bandydami patraukti rinkėjus, dar įpila žibalo į ugnį“, – pastebi mokslininkė.

Vis dėlto kovoti su dezinformacija įmanoma net ir tuomet, kai kalbama apie pačias sudėtingiausias ir mažiausiai suprantamas temas. Anot M. Šešelgytės, pradėti reikia nuo švietimo, mat dažniausiai melaginga informacija sklinda ten, kur trūksta patikimų žinių.

„Savęs visada turime paklausti: „Iš kur ta informacija ateina? Koks šios informacijos šaltinis? Ar tai legalus ir patikimas šaltinis? Ar tai gerbiama ir patikima žiniasklaidos priemonė? Ar tai tik kažkoks socialinis tinklas?“ Socialiniuose tinkluose irgi gausu netikrų žiniasklaidos priemonių. Jeigu kažkoks vienas pilietis kažką paskelbė ir jis tik vienas tai pasakė, niekas daugiau to nesako, tuomet reikia tiesiog pasitelkti savo kritinį mąstymą ir klausti: „O kodėl apie tai kiti nešneka? Galbūt visa tai, ką jis sako, yra netiesa?“ Visuomet būtina patikrinti, ką rašo kiti šaltiniai, kokia informacija yra vieša ir pan.“, – kalba politologė.

Dar viena globali ir ne visada iki galo gyventojams suprantama tema – klimato kaita. Sakančių, kad klimato kaitos nėra arba jai pažaboti skiriama pernelyg daug dėmesio, balsas viešojoje erdvėje itin garsiai girdimas, tad nenuostabu, kad daugeliui ima kilti įvairių abejonių.

Aplinkosaugos ekspertai pastebi, kad toli gražu ne viskas, ką girdime, yra tiesa, ir labai svarbu mokėti skirti mokslo patvirtintą informaciją nuo išgalvotos.

„Reikia suprasti, kad didžioji aplinkosaugos dalis yra visiškai nematoma, – sako klimato kaitos ekspertas, meteorologas Silvestras Dikčius. – Lietuvoje neturime labai daug matomų su klimato kaita susijusių dalykų, kuriuos galėtume apčiuopti. Mums apie klimato kaitą buvo pradėta pasakoti kaip pavyzdį pateikiant tirpstančius ledynus ir baltąsias meškas. Savaime suprantama, kad lietuviams tokie palyginimai atrodo svetimi ir labai tolimi. Be abejo, keičiasi mūsų gamta, keičiasi orai, bet  priprantame prie tų dalykų ir pradedame jų nepastebėti. Pokyčiai šiandien vyksta labai greitai, palyginti su gamtos ciklais, gamtos gyvenimu. Tačiau, palyginti su žmogaus gyvenimu, pokyčiai nėra tokie greiti ir taip lengvai pastebimi.“

Savęs visada turime paklausti: „Iš kur ta informacija ateina? Koks šios informacijos šaltinis? Ar tai legalus ir patikimas šaltinis?

Jo nuomone, tema dažnai vis dar sunkiai suprantama, nes daugelį metų informacija buvo pateikiama padrikai, trūko sistemingo informavimo, patikimų informacijos šaltinių.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Egidijus Rimkus sako, kad daugiausia problemų Lietuvoje kelia kalbančių apie aplinkosaugą nekompetencija, tačiau egzistuoja ir tikslinga dezinformacija apie klimato kaitą, būdus su ja kovoti, atsinaujinančiąją energiją.

„Žmonės dažnai šneka bet ką, skaito bet kur ir bet ką, daro neteisingas išvadas, pradeda gyventi uždarose ekosistemose, burbuliukuose, kuriuose nebūtinai viskas kalbama teisingai ir protingai. Be abejo, visada yra ir suinteresuotų grupių skleidžiama dezinformacija, o šiandien kaip niekad būtinas švietimas apie tai“, – pastebi E. Rimkus.

Nors grynųjų pinigų savo piniginėse nešiojamės vis rečiau, tačiau įvairias finansines naujoves į savo asmeninį gyvenimą taip pat įsileidžiame gana nenoriai.

Vykstant skaitmeninei transformacijai ES intensyviai diskutuojama apie naujas elektroninių mokėjimų priemones, iš jų labiausiai aptarinėjama – skaitmeninis euras. Kadangi nemažai daliai skaitmeninio euro idėja vis dar sunkiai suprantama, ji apipinta mitais, įvairiomis nepagrįstomis baimėmis.

Skaitmeninis euras – skaitmeninės formos centrinio banko pinigai, kuriuos galima naudoti bet kokiems elektroniniams atsiskaitymams fizinėse ar elektroninėse prekybos vietose. Šiuo metu jau testuojamas skaitmeninis euras bus nemokamas, juo atsiskaityti bus galima ir neturint interneto, jis užtikrins atsiskaitančių anonimiškumą ir saugumą.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė Dalia Bankauskaitė sako, kad skaitmenizacija finansų srityje žmonėms yra itin jautri tema.

„Skaitmeninė erdvė labai sparčiai vystosi ir nemažai daliai žmonių vis dar sudaro įspūdį, kad tai naujas dalykas. Didžioji dauguma viešų ir komercinių paslaugų yra suskaitmenintos. Deja, ne visos elektroninės paslaugos yra intuityviai patogios ir suprantamos, nėra taip lengva susigaudyti, kartais sunku pamatyti visumą. Supratimas apie skaitmeninius dalykus priklauso nuo skaitmeninio raštingumo kompetencijų. Be to, finansiniuose reikaluose yra labai svarbus pasitikėjimas. Klausimas, ar mano pinigai saugūs, yra labai svarbus tiek žmogui, tiek bet kuriai įmonei ar institucijai“, – sako D. Bankauskaitė.

Kalbos apie sveikatai neva pavojingą 5G interneto ryšį ir mus sekančias šiuolaikines technologijas viešojoje erdvėje pastaruoju metu kiek pritilo, tačiau šios temos vis dar išlieka vienos jautriausių ir, deja, palankiausių dezinformacijos sklaidai.

Nors vis daugiau įvairių paslaugų perkeliama į skaitmeninę erdvę, kurioje daugelis procesų vyksta kur kas greičiau ir paprasčiau, visuomenėje skaitmenizacija kelia prieštaringų nuotaikų, o tai kuria terpę sklisti neteisingai informacijai.

„Dezinformacija yra žalinga inovacijoms. Žmonės iš esmės nemėgsta pokyčių, naujų dalykų, todėl dažniausiai į viską, kas nauja, reaguoja kritiškai tol, kol patys nepabando. Šiuo atveju viešoji erdvė nepadeda, nes ji gali sudaryti bendrą neteisingą nuomonę apie tam tikrus dalykus ir dėl to pasipriešinimas išbandyti vienas ar kitas technologijas tik auga“, – sako lektorius, skaitmenizacijos ir dizaino mąstysenos praktikas, „ISM Executive School“ skaitmeninės transformacijos ir verslo modulio vadovas Gediminas Buivydas.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl skaitmenizacijos tema vis dar  palanki dezinformacijai sklisti, – įvairūs ryšio trikdžiai.

„Nepaisant technologinės pažangos, negalime užtikrinti skaitmeninių paslaugų veiklos tęstinumo. Tiek stabilaus interneto, tiek paslaugų veikimo serveriuose, tiek autorizacijos veikimo. Jei bent vienas iš komponentų neveikia, vartotojai patiria nepatogumų. Pvz., neveikiantis elektroninis bankas turinčiam vieną sąskaitą viename banke, kai bankas dėl numatytų ar nenumatytų priežasčių vienai, antrai, trečiai parai išjungia paslaugų veikimą, sutrikdo paslaugos naudotojui galimybes pasinaudoti ta paslauga ir taip prisideda prie pasipriešinimo“, – aiškina Marius Pareščius, kibernetinio saugumo ekspertas, informacinių technologijų specialistas.

Norėdami atpažinti mitus ir apsisaugoti nuo dezinformacijos turime laikytis informacinės higienos taisyklių: kritiškai mąstyti, įvertinti informacijos šaltinius, tikrinti turinį, nepasiduoti pagundai vadovautis tais šaltiniais, kurie teigia turintys visus atsakymus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žiūrovas

Žiūrovas portretas
Visą tikrą informaciją sužinau žiūrėdamas ROSSIJA 24 TV, IZVESTIJA TV, visos kitos tv yra propaganda ir smegenų plovimas, ypač tv3, lnk ,info tv ,apie tai kaip RUSIJA dubasina tuos ukru fašistus sužinau tik per RUSIJOS TV

Anonimas

Anonimas portretas
Daugiausia melagienų skleidžia TV3 ir Delfi . Ir šiaip ne melagienų lietuviskoj žiniasklaidoje sunku rasti. O labiausiai meluoja ukrainiečiai. Jų netikiu nei vienu žodžiu.

Jau kokia melagingą propaganda LT dienraščiai skleidžia

Jau kokia melagingą propaganda LT dienraščiai skleidžia  portretas
Mes tikrai žinome. Pagrindinė perpumpuoja ukru-Fašistu, JAV ir Britų melagienas o musiškiai Kvaišos viskuo tiki...
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių