Etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras laukia, kada šalia jo vadovaujamos įstaigos nukris meteoritas. Tai būtų puikus eksponatas, teigia jis. Bene vienintelį pasaulyje muziejų galėtų praturtinti ir Latvijoje nukritęs objektas, tačiau, pasak G.Kakaro, jis nepanašus į meteoritą.

- Ką galėtumėte pasakyti apie incidentą Latvijoje? Ar tai buvo meteoritas?

- Iš visos mano matytos medžiagos galiu pasakyti, kad yra labai maža tikimybė, kad tai buvo meteoritas. Meteoritas nukrenta ant Žemės, Mėnulio ar kokios planetos paviršiaus su milžinišku greičiu ir su milžiniška jėga. Energija pavirsta sprogimine energija, kuri ištaško gruntą. Pats meteoritas irgi tiesiog išsitaško į gabalus. O čia procesas buvo visiškai kitoks. Palyginti nedideliu greičiu nedidelis objektas įsmigo į trijų metrų gilį (pranešimai apie tai, kad liko 10 m duobė yra netikslūs). Sprogimas irgi nebuvo stiprus. Ir, svarbiausia, kas visiškai nebūdinga meteoritui - likusi objekto dalis užsidegė ir gana ilgai degė.

- Jeigu tai nebuvo meteoritas..., kas tai buvo?

- Sunku būtų komentuoti, bet manau, kad tai žmogaus rankų darbo dalykas. Ar tai iš nuolaužų, iš orbitos nukritusi šiukšlė, ar iš žemesnės sferos - lėktuvų, 8-10 km aukščio kažkas...Spėlioti dabar neprotinga. Atsakymą galėtų duoti cheminė analizė.

- Ar dažnai krenta ant Žemės meteoritai?

- Jie krenta kiekvieną naktį. Žiūrint ,kokio jie yra dydžio. Dažniausiai tai būna kosmoso dulkės. Tai, ką mes vadiname krentančiomis žvaigždėmis - riešuto dydžio gabaliukai, kurie sudega atmosferoje. Kartais krenta stambesni objektai, tačiau kuo stambesnis dangaus kūnas, tuo tikimybė, kad jis nukris ant Žemės, yra mažesnė. Didelės dalies mes net nepastebime. Daug kas nukrenta į vandenynus. Tai nėra fiksuojama.

- Ar meteoritai yra stebimi astronomų?

- Ne. Tai yra neįmanoma. Kadangi jie yra palyginti nedideli iš asteroidų žiedo atėję dariniai. Jeigu, aišku, yra dideli objektai, pavyzdžiui, kilometro skersmens, juos galima pastebėti iš toli kosminėje erdvėje. Šiuo metu veikia speciali tarnyba, kuri užsiima tuo, kad bando prognozuoti tokių didelių objektų nukritimo ant Žemės galimybę. Mes su žmona laukiame, kada šalia Etnokosmologijos muziejaus nukris meteoritas, būtų labai gražus eksponatas.

- Kada pasiseks sulaukti?

- Laukiam. Gal rytoj, gal po šimto metų.

- O yra tikimybė, kad nukris kam nors ant galvos?

- Yra, žinoma. Kartą buvo šuo užmuštas meteoritu, buvo apgadinta mašina ir t.t. Tačiau tai nedideli objektai.