- Ieva Šernienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienio rytą Lietuva neteko garsaus rekonstrukcinės ir plastinės mikrochirurgijos gydytojo, plastinės chirurgijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Kęstučio Vitkaus. Kalbėdama apie tėtį, anapilin iškeliavusio mikrochirurgo dukra Vita Degutienė negaili jautrių žodžių. Moteris atvira – ją su tėčiu siejo ypatingas ryšys.
„Mums buvo visiškai netikėta žinia. Labai skaudu“, – apie netektį žodžius rinko V. Degutienė.
K. Vitkus pastaruoju metu laiką leido Birštone – čia jis stiprino sveikatą po operacijos. „Prieš mėnesį operavo, jam buvo stuburo išvarža. Labai sėkmingai pavyko operacija. Jis tikrai atsistojo ant kojų. Buvo dabar kaip tik sanatorijoje, rytoj iš ryto mes jį turėjome parsivežti namo. Ir štai šiandien jis netikėtai sukniubo“, – kalbėjo žinomo mikrochirurgo dukra.
Turėjo daug planų
Mums buvo visiškai netikėta žinia. Labai skaudu...
„Visa reabilitacija praėjo, ir tikrai taip viskas sekėsi gerai... Ir milijonai planų: grįžti ir į darbus, ir į sodybą. Kažkaip labai netikėtai mums šita nelaimė įvyko“, – apie skaudžią netektį kalbėjo V. Degutienė.
Paklausta, koks tėčio atminimas išliks dukros širdyje, moteris tvirtino, kad su tėčiu ją siejo nepaprastas ryšys. „Aš buvau tėčio dukra... Buvo mano pats stipriausias ryšys su tėčiu. Nepaprastai nuostabus žmogus, pozityvus, kuris nepaprastai mylėjo gyvenimą. Jis kiekvieną dieną man atsiųsdavo tai nufilmuotą paukščiuką, tai gėlytę. Jis buvo labai pastabus gyvenimo grožiui. Nepaprastai pozityvus žmogus, kuris padėjo daugeliui žmonių.“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo K. Vitkaus dukra.
V. Degutienė teigė, kad informacija apie K. Vitkaus laidotuves bus išplatinta artimiausiu metu. „Visa tai padarysime, nes tai greičiausiai bus tik kitą savaitę. Kadangi mirtis netikėta, mes norime sužinoti priežastį, ar tai infarktas, ar trombas“, – kalbėjo pašnekovė.
Kęstutis Vitkus. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.
Primename, jog žinia apie mikrochirurgo K. Vitkaus mirtį medicinos pasaulį sukrėtė pirmadienio rytą. „Mūsų širdys verkia iš sielvarto praradus tave, mylimas Tėveli, broli, seneli, dėde. Tu išėjai, bet mūsų mintyse ir širdyse gyvensi amžinai. Ilsėkis ramybėje“, – rašoma šeimos pranešime.
Jis kiekvieną dieną man atsiųsdavo tai nufilmuotą paukščiuką, tai gėlytę. Jis buvo labai pastabus gyvenimo grožiui.
Profesorius mirė netikėtai, sustojus širdžiai. Iki pat paskutinių dienų jis buvo aktyvus – dirbo, dėstė universitete. Profesorius K. Vitkus buvo vienas garsiausių šalies mikrochirurgų, o per savo karjerą atliko tūkstančius operacijų. Jis laikomas plastinės chirurgijos pradininku Lietuvoje.
K Vitkus gimė 1952 m. Skuode. Jo tėvas taip pat buvo garsus gydytojas, mikrochirurgas Mečislovas Vitkus. 1976 m. K. Vitkus baigė medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o profesoriaus laipsnį įgijo 1990 metais. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose profesorius K. Vitkus dirbo nuo 1982 m., o 2013-2019 m. buvo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas. 1988-1989 m. profesorius dirbo sporto medicinos gydytoju Portlande, „Trail Balizers“ komandoje, 1992-1993 m. periodu – JAV Pietų Ilijonaus universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. 2004 metais profesorius K. Vitkus įkūrė pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką „VitkusClinic“, kurioje iki šių dienų dirbo chirurgu, konsultavo, atliko operacijas.
Kęstutis Vitkus. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.
Per savo gydytojo ir dėstytojo karjerą profesorius K. Vitkus stažavosi Maskvos ir Sankt Peterburgo klinikose, tobulinosi Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Suomijoje. Profesorius nuo 1985 m. iki pat šių dienų dirbo Vilniaus universitete: dėstė studentams, vedė gydytojų tobulinimo kursus. Jis taip pat yra dėstęs Čikagos, Majamio, Portlando, Sietlo ir San Francisko klinikose.
Profesorius K. Vitkus buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos įkūrėjas ir narys bei pirmasis jos prezidentas, Tarptautinės chirurgijos draugijos narys, „World Society of Reconstructive Microsurgery“ narys, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lituanica“, „International College of Surgeons“ narys, žurnalų „Acta Medica Lituanica“, „Lietuvos chirurgija“ ir „Medicina“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas.
Už aktyvią profesinę veiklą profesorius K. Vitkus yra pelnęs daugybę apdovanojimų: Nacionalinę premiją už Rekonstrukcinės ir plastinės tarnybos sukūrimą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žvaigždę, Lietuvos biatlono federacijos medalį „Už nuopelnus Lietuvos biatlonui“, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės sporto garbės kryžių „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Vilniaus miesto savivaldybės I laipsnio apdovanojimą „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nelinkęs griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus1
Seimas nepritarė Žuvininkystės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus. ...
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba2
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
A. Maldeikienė dėl P. Gylio pareiškimų kreipėsi į teismą, prašo priteisti 10 tūkst. eurų43
Europos Parlamentaro narė, konservatorė Aušra Maldeikienė (dabar pasikeitusi pavardę į Seibutytės) kreipėsi į teismą dėl buvusio užsienio reikalų ministro Povilo Gylio pareiškimų apie ją ir jos tėvą. ...
-
Seimo „darbiečiai“ turi pasiūlymą dėl draudimo rūkyti daugiabučiuose11
Seimo Darbo partijos frakcijos nariai siūlo atsisakyti šiuo metu galiojančios tvarkos, pagal kurią daugiabučių namų balkonuose, terasose draudžiama rūkyti, kai bent vienas namo gyventojas tam prieštarauja. ...
-
VRM atmeta kritiką dėl proaktyvių institucijų veiksmų naikinant Lietuvos pilietybes5
Vidaus reikalų ministerija (VRM) atmeta ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės kritiką, kad Lietuvos pilietybės iš užsienyje gyvenančių lietuvių atiminėjamos proaktyviais institucijų veiksmais. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti septyni migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti septyni neteisėti migrantai, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Gegužės 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Gegužės 18-oji, šeštadienis, 20 savaitė. ...
-
EŽTT neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių7
Europos Žmogaus Teisių Teismas penktadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Lietuva Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų ir bepiločių orlaivių4
Lietuva penktadienį Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų, bepiločių orlaivių. ...