Lietuvoje kitą savaitę besisvečiuosianti Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotoja Cihan Sultanoğlu Lietuvą vadina sėkmės pavyzdžiu. Daugiau nei tris dešimtmečius JT diplomatijai atidavusi ir anksčiau Lietuvoje dirbusi viena aukščiausių JT pareigūnių interviu „Vilniaus dienai“ teigė tikinti, kad Lietuva ir toliau aktyviai prisidės prie tarptautinės vystymosi politikos, turint omeny ir Vilniaus įdirbį Rytų kryptimi.

– Po daugiau nei dviejų dešimtmečių Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) nutrauks veiklą Lietuvoje. Kas per šiuos metus padaryta? Kokie, jūsų nuomone, didžiausi pasiekimai?

– JTVP džiaugiasi, kad buvo Lietuvos partnerė nuo pat 1992 m. Su vietos ir regiono partneriais džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie daugelio svarbių pasiekimų, kurie šiandien plika akimi matomi Lietuvoje. Pavyzdžiui, svarbu pabrėžti, kokią vietą Lietuva dabar užima Žmogaus socialinės raidos indekso, nurodančio šalies išsivystymą pagal tokius kriterijus kaip gyvenimo trukmė, išsilavinimas bei pajamos, lentelėje. 1998 m. Lietuva buvo 79-oje vietoje pasaulyje, o 2012 m.  pašoko iki 41-osios vietos. Tai ne tik skaičius – tai rodo, kad Lietuva sparčiai žengė žingsnius išsivystymo link.

Tiesa, būtų sudėtinga išskirti kokį konkretų pasiekimą ar rezultatą, prie kurio prisidėjo JTVP.

Tačiau pažvelkime, kokius svarbius darbus Lietuva nudirbo stodama į ES. JTVP džiaugiasi galėjusi prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo. Taip pat kartu su regiono partneriais nemažai prisidėjome gerinant jaunimo, senyvo amžiaus žmonių, moterų, etninių mažumų, taip pat kaimo vietovių gyventojų socialinę gerovę.

Tai tik maža dalis pavyzdžių – per šiuos du bendradarbiavimo dešimtmečius sukūrėme vertingą patirčių, pasiekimų ir pamokų komplektą, kuriuo dabar galime remtis.

– Kokios priežastys lėmė, kad JTVP nutarė baigti darbą Lietuvoje? Galbūt JTVP uždarė savo biurus ir kitose pasaulio šalyse?

– JTVP iš viso dirba 177 šalyse visame pasaulyje. Mes dirbame su visais žmonėmis, nepaisydami jų socialinio statuso. Siekiame padėti kurti valstybes, kurios būtų atsparios krizėms, taip pat galėtų kurti gerovę kiekvienam savo piliečiui.

Kaip JT agentūra, mes esame pavaldūs visoms organizacijos valstybėms narėms. Deja, oficiali parama vystymuisi (ODA) mažėja, todėl šalys narės mus skatina daugiau dėmesio skirti toms valstybėms, kurios turi mažiau išteklių, kad susitvarkytų su joms kylančiais iššūkiais.

Lietuva yra ES narė. Be to, pajamos šalyje viršija vidutines, kalbant apie pasaulinį mastą, tad Lietuva yra geresnėje situacijoje, nes turi išteklių, kompetencijos ir patirties tęsti socialinės ir ekonominės gerovės augimo politiką.

Dėl šios priežasties JTVP daugiau neberemia programų ir iniciatyvų Lietuvoje. 2006 m. mes uždarėme savo oficialią atstovybę Lietuvoje ir savo veiklą sutelkėme į konkrečių projektų konkrečiai pasirinktuose sektoriuose vystymą. Nors nutrauksime savo darbą, mes toliau palaikysime dialogą su Lietuva. Svarbiausia, kad jūsų šalis perduotų savo gerąją praktiką regione ir pasaulyje.

Beje, JTVP panašią pažangą regi ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose 2004 m. prie ES prisijungusiose Europos valstybėse. Taigi, kaip minėjau, nors mes fiziškai nutrauksime veiklą ir šiose valstybėse, ryšius sieksime palaikyti.

– Kelerius metus vadovavote JTVP biurui Lietuvoje. Kokie jūsų prisiminimai apie darbą mūsų šalyje?

– Metai, praleisti Lietuvoje, man asmeniškai buvo labai svarbūs. Manau, kad Lietuva – nuostabi šalis. Tikrai džiaugiausi galėdama praleisti čia nemažai laiko. Laikotarpis, kai dirbau Lietuvoje, buvo labai svarbus jūsų šaliai. Atvykau čia, kai Lietuva dar tik siekė tapti ES nare, todėl ir man teko prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo. Darbas nebuvo lengvas, tačiau labai įdomus. Ir galiausiai tikslas buvo pasiektas.

Viskas, ką anuo metu išmokau, dabar man labai praverčia darbuose. Dabar kur kas daugiau žinau apie integracijos į ES procesą ir suvokiu, kokias reikia įdėti pastangas siekiant narystės. Kadangi šiuo metu vadovauju regioniniam biurui, atsakingam už Europos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, man ši patirtis labai praverčia.

Beje, prieš kitos savaitės apsilankymą Lietuvoje dar viešėsiu Juodkalnijoje. Ten diskutuosiu apie galimybę šiai šaliai vieną dieną prisijungti prie ES. Manau, kad Lietuvos patirtis šiuo atveju būtų neįkainojama.

– O koks vizito Lietuvoje tikslas? Ar ketinama aptarti tolesnį Lietuvos ir JT bendradarbiavimą?

– Tai bus pirmas mano, kaip JT generalinio sekretoriaus pavaduotojos, vizitas. Man bus garbė susitikti su aukščiausiais šalies pareigūnais ir padėkoti jiems už ilgus glaudaus bendradarbiavimo metus. Be to, aš pranešiu žinią, kad nuo 2013 m. birželio JTVP nebetęs savo darbo Lietuvoje, tačiau taip pat akcentuosiu tolesnio bendradarbiavimo svarbą. Manau, kad šis vizitas – puiki proga pasikeisti nuomonėmis dėl tolesnio  bendradarbiavimo.

– Taip pat ketinate dalyvauti mūsų šalyje vyksiančioje baigiamojoje JTVP Lietuvoje veiklos konferencijoje „Socialinės inovacijos per naujas partnerystes“. Kokie šios konferencijos tikslai?

– Labai džiaugiamės, kad ši konferencija įvyks. Tai gera galimybė pasidalyti patirtimi ir pamokomis, kurių išmokome bendradarbiaudami su Lietuva iki 2006 m. Konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama trims pagrindiniams klausimams: socialinei integracijai ir pažeidžiamoms grupėms; jaunimo užimtumui; socialinei atsakomybei ir regioniniam bendradarbiavimui.

Pristatysime savo patirtį, o vėliau konferencijos pagrindu bus išleista publikacija. Taip pat džiaugiuosi, kad konferencijoje ketina dalyvauti atstovų iš ES Rytų partnerystės programos šalių. Manau, labai svarbu, kad žinios ir geroji praktika sklistų į kitas valstybes. Daugelis iššūkių, su kuriais kažkada susidūrė Lietuva, aktualūs daugybei šalių.

– Lietuva nėra didelė ir galinga šalis. Tad kuo Lietuva gali prisidėti prie tarptautinės vystymosi politikos?

– JTVP dirba su visomis JT narėmis. Svarbiausia, kad būtų tarpusavio sąveika. Nesvarbu, maža šalis ar didelė, patirtis ir žinios, kurias yra sukaupusi valstybė, gali pagelbėti padedant kitoms valstybėms. Lietuva – labai geras pavyzdys kitiems. Nesvarbu, ar parama yra finansinė, kalbu apie ODA, ar pagalba suteikiama dalijantis patirtimi. Tai – didžiulė paskata kitoms valstybėms mokytis, kaip plėtoti vystymąsi.

Manau, kai kurie Lietuvos pasiekimai turėtų tapti labai geru pavyzdžiu kitoms valstybėms. Ypač kalbant apie narystę ES. Šalys, kurios siekia patekti į Bendriją, iš Lietuvos galėtų gauti neįkainojamų pamokų. Žinau, kad Rytų kaimynystėje esančios valstybės – vienas Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Kitaip sakant, matau didžiulių bendradarbiavimo galimybių ateityje.

– Skyrėte daugiau nei 30 metų savo gyvenimo JTVP. Dirbote įvairiose pozicijose ir skirtingose šalyse. Kaip vertinate JTVP veiklą ir ateitį?

– Taip, JTVP atidaviau 30 metų. Kaip turbūt suprantate, per tą laiką daug visko mačiau. Šiandien pasaulis atrodo visai kitoks, beje, teigiamu aspektu. Iki 2015 m. pasieksime, kad būtų įgyvendinti bent jau du trečdaliai Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Pasaulyje sumažėjo skurdo, be to, šiuo metu net 75 proc. pasaulio žmonių gyvena vidutinio išsivystymo šalyse, o ne vargingose. Sugebėjome pristabdyti ŽIV ir tuberkuliozės plitimą. Moterys dabar turi gerokai daugiau teisių nei anksčiau, taip pat nemažai nuveikta švietimo srityje.

Tiesa, mes neketiname miegoti ant laurų. Taip, gerovės augimas padėjo sumažinti skurdą, tačiau daug skurdo „kišenių“, jei taip galima sakyti, egzistuoja iki šiol. Nemažai etninių grupių tebėra diskriminuojamos. Pavyzdžiui, Europoje diskriminaciją dažnai patiria romų tautybės asmenys. Taip pat pagalbos reikia senyvo amžiaus žmonėms, jaunimui, kuris nesugeba rasti darbo, ir kt.

Maža to, mes susiduriame su fundamentaliais aplinkos apsaugos iššūkiais. Tai ir planetos išteklių eikvojimas, ir klimato kaita. Daug žmonių iki šiol gyvena nelaisvėje. Geros ir atsakingos vyriausybės toli gražu dirba ne visose pasaulio šalyse. Milijonai žmonių kenčia dėl karų ir ginkluotų konfliktų. Dėl šių priežasčių ir daugelio kitų JTVP darbas dar nebaigtas.

– Koks jausmas dirbti tarptautinėje organizacijoje, juk turi nuolatos keisti šalis, o galbūt ir draugus? Ar nesigailite, kad ėmėtės darbo JTVP?

– Asmeniškai man šis darbas – jaudinantis. Viskas labai greitai keičiasi, daug dinamikos. Taip pat man teko aplankyti daug nuostabių šalių: Tailandą, Malavį, Maroką, Lietuvą ir Baltarusiją.

Iš viso per savo karjerą lankiausi daugiau nei 100 pasaulio šalių. Tikiu savo atstovaujamos organizacijos vertybėmis. Galbūt atrodo, kad mano karjera reikalauja didelio pasiaukojimo, tačiau sunku būtų suskaičiuoti, kiek visko per šiuos metus patyriau ir kokių savybių įgijau. Manau, kiekvienas JT darbuotojas pasakytų jums tą patį, kad ši organizacija – tarsi antra šeima. Džiaugiuosi, kad atidaviau savo gyvenimą siekti tų tikslų, kuriais iš tikrųjų tikiu.