Sausis – kritinis mėnuo darbo biržose, kurias užplūdo tūkstančiai žmonių. Kauno apskrityje blogiausia padėtis – Jonavoje. Čia nedarbas pasiekė beveik 9 proc. ribą.

Sparčiai daugėja bedarbių

Ieškančiųjų darbo antplūdį pajuto ne tik Kauno darbo birža, bet ir kiti šalia Kauno esantys miestai bei miesteliai. Sparčiai didėja bedarbių Prienuose, nedarbo šmėkla juntama arčiau Alytaus esančiuose miesteliuose, kurių gyventojai netekę darbų Dzūkijos sostinėje buvo priversti užsiregistruoti savo rajono darbo biržoje. Didžiausias nedarbas ir neviltis apėmusi Jonavą. Darbo biržoje sutikti jonaviečiai tvirtino, kad tokios blogios situacijos mieste seniai nėra buvę.

"Jonavoje beveik neteko dirbti, visą laiką važinėjau į Kauną, tačiau neseniai netekau darbo. Pašalpų gauti nesitikiu. Jų niekas nemoka. Liūdna, nes dabartiniu laiku visi aplinkui netenka darbo, mažinamos algos. Vienintelės vietos, kuriose Jonavoje buvo galima susirasti darbo – tai baldų fabrikas ir "Achema". Tačiau ir šioms įmonėms – ne geriausi laikai", – apie situaciją mieste papasakojo jonavietė Inga. Moteris neketino nuleisti rankų ir gyventi iš pašalpos, todėl žadėjo tęsti darbo paieškas.

Darbo biržoje sutiktas jonavietis Vladas pasakojo kol kas darbo ieškantis Jonavoje. Sutiktų dirbti ir už minimalų atlygį, svarbiausia, kad atsirastų laisvų darbo vietų.

"Kad ir kur nueitum: ar į darbo biržą, ar į kurią nors mieste veikiančią bendrovę, niekur negausi darbo pasiūlymų. Ieškau bet kokio darbo, galiu dirbti krovėju, suvirintoju ar kokį kitą darbą. Prieš atleidžiant iš vienos įmonės, uždirbdavau 2,5 tūkst. litų. Dabar sutikčiau dirbti už 800 litų. Juk tėvams ant sprando nesėdėsiu", – guodėsi 24 metų jonavietis Vladas.

Neradęs darbo gimtajame mieste, vyras svarsto galimybę persikelti gyventi į kitą miestą, kuriame gautų darbą ir būtų mokamas atlyginimas, už kurį galėtų pragyventi.

Nelinkę prarasti optimizmo

Bendraujant su darbo netekusiais jonaviečiais pasitvirtino neatsiejami Kauno ir Jonavos ryšiai – dauguma bedarbių darbų neteko ne gimtajame mieste, o Kaune, kur dirbo ne vienus metus.

"Pirmą kartą atėjau į darbo biržą. Labai keistas jausmas, bedarbio statuso dar neteko turėti. Vienoje Kauno bendrovėje septynerius metus dirbau vadybininke. Tikiuosi, kad greitai susirasiu naują darbą. Norėčiau dirbti vadybininke. Kiek žinau, darbo birža negali nieko pasiūlyti, todėl darbo ieškosiu pati", – optimistiškai apie ateitį kalbėjo Margarita Goštautienė.

Optimizmo nestokojo ir kiti darbo biržoje sutikti jonaviškiai. Jie tikino, kad užsuko tikėdamiesi ne pašalpų, o realių darbo pasiūlymų.

"Dirbau tolimųjų reisų vairuotojau vienoje Kauno firmų. Po du mėnesius nematydavau namų ir neturėjau poilsio dienų. Kai pradėjo nereguliariai mokėti atlyginimą, tokie darbdavių žaidimai atsibodo. Nusprendžiau paieškoti kito darbo. Tai darau savo jėgomis, – pasakojo Jonavos darbo biržoje sutiktas Gintaras Kursevičius. – Į darbo biržą užsukau dėl socialinių garantijų, kad prireikus galėčiau apsilankyti pas gydytojus. Valstybės pašalpų man nereikia. Svarbiausia, kad būtų darbo. Vietų, kur galėčiau įsidarbinti, yra, bet niekas nenori mokėti gerų atlyginimų."

G.Kursevičiaus teigimu, pastaruoju metu tolimųjų vairuotojų darbo užmokesčiai kai kuriose bendrovėse krito beveik dvigubai. Vietoj anksčiau mokėtų 7 tūkst. litų atseikėjama apie 3–4 tūkst. Jonavietis pasakojo, kad Lietuvos bendrovės samdo vairuotojus iš Ukrainos ar Baltarusijos. Šių šalių vairuotojai sutinka dirbti už mažesnį atlygį nei lietuviai.

Ištuštėjo ir alinės

Liūdnos nuotaikos tvyro ir Jonavos užeigose. Užsukus į vieną jų paaiškėjo, kad, padidėjus nedarbui, jonaviečiai pamiršo ir alines. Sutikta baro savininkė guodėsi, kad svarsto galimybę atsisakyti verslo, nes šis tapo nuostolingas.

"Alaus mėgėjų sumažėjo – kaltas nedarbas. Mažiau klientų ateina po darbo. Žmonės neuždirba, todėl ir alaus bokalui pinigų nebeužtenka. Kainų mažinti neketiname, bet gali būti, kad teks užsidaryti. Dar šiek tiek palauksime ir pažiūrėsime: gal situacija gerės", – nerimu dalijosi baro savininkė Neringa Šidlauskienė.

Atitrūkę nuo gyvenimo atrodė tik kai kurie baro lankytojai. Paklausti apie didėjantį nedarbą vyrai susižvalgė tarpusavyje ir atkirto, kad apie tai mažai girdėjo.

"Nieko nežinome apie padėtį Jonavoje. Pas mus bendrovėje vis dar priimami nauji darbuotojai. O ką gali kalbėti darbo netekusieji? Paklauskite geriau pono Andriaus Kubiliaus. Šis gerbiamasis žino viską", – ironizavo prie stalo sėdėję jonaviečiai Česlovas, Antanas ir Anupras.

Už alinės sienų kalbinti Jonavos gyventojai vaizdžiai pasakojo apie vis blogėjantį gyvenimą.

"Sūnus darbo biržoje darbo laukė pusę metų. Galiausiai darbo birža nusiuntė viešųjų darbų dirbti – dabar vaduoja miestą nuo sniego. Pats darbą turiu, tačiau gaunu minimalią algą. Iki pensijos liko pusantrų metų. Laukiu nesulaukiu, kada sėdėsiu sau ant krosnies ir gausiu pensiją, o jaunimui reikia bėgti iš Lietuvos ir neklausyti agitatorių, raginančių grįžti namo, ką jie čia veiks grįžę?" – replikavo jonavietis Vitas.

Krizė Rusijoje – švelnesnė

Kauno apskrities darbo biržų vadovai "Kauno dienai" teigė nesitikėję, kad bedarbių skaičius gali taip smarkiai šoktelėti. Visos prognozės buvo viršytos. Bedarbių Kauno apskrities miestuose ir miesteliuose per mėnesį padaugėjo nuo 1 iki 2 proc. Jonavos darbo biržos direktoriaus Broniaus Kazėno duomenimis, dažniausiai darbo netenka statybų bendrovių darbuotojai.

"Kol kas Jonavoje bankrutavo tik viena siuvimo įmonė "Jonatex", tuomet buvo atleisti 172 darbuotojai. Daugiausiai darbo gruodį ir sausį neteko statybininkai, "Achempack" įmonė nepratęsė darbo sutarčių su darbuotojais. Dar apie 40 atleisti žadėjo vasarį ir kovą. Situacija nedžiugina, šiuo metu turime tik 18 laisvų darbo vietų. Į vieną darbo vietą pretenduoja 134 žmonės. Tikimės, kad situacija pagerės pavasarį, kai prasidės sezoniniai darbai", – vylėsi B.Kazėnas.

Apie bedarbių antplūdį pasakojo ir Raseinių darbo biržos direktorė Irena Kilčauskienė. Moteris teigė, kad tokios blogos suituacijos dar nėra buvę.

"Per aštuoniolika darbo biržos gyvavimo metų tokio bedarbių antplūdžio per vieną mėnesį nėra buvę. Net per krizę Rusijoje, kuri padarė įtaką ir Lietuvos darbo rinkai, bedarbių užregistruodavome mažiau", – pastebėjo I.Kilčauskienė.

Raseiniuose sausį bedarbių padaugėjo beveik 2 proc. – šiuo metu darbo ieško apie 1,8 tūkst. gyventojų.

Nedarbo lygis Kauno apskrityje

Kėdainiuose – 6,5 proc.

Jonavoje – 8,7 proc.

Kaišiadoriuose – 4,8 proc.

Prienuose - 6,1 proc.

Birštone – 5,5 proc.

Raseiniuose – 7,4 proc.

Kaune – 5,3 proc.

Sausio mėn. duomenys