- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dviguba pilietybė leidžiama daugelyje Europos valstybių, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
„Europos Sąjungoje 20 valstybių siauresne ar platesne apimti pripažįstama dviguba pilietybė ir stebimos dvigubos pilietybės įteisinimo tendencijos“, - sakė trečiadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje pranešimą skaitęs J. Sabatauskas.
Pasak jo, dvigubos pilietybės lyderės - Prancūzija ir Jungtinė Karalystė: „Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų iš 65 mln. turi dvigubą pilietybę, čia nėra reikalaujama atsisakyti turimos pilietybės įgyjant kitos valstybės pilietybę“. Jo duomenimis, dviguba pilietybė leidžiama ir Belgijoje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje.
Suomija, iki tol draudusi dvigubą pilietybę, 2003 metais priėmė naują Pilietybės įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama dvigubą (dauginę) pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais.
Nyderlanduose ir Austrijoje asmenys, siekiantys įgyti šių šalių pilietybę natūralizacijos būdu, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tačiau šis reikalavimas netaikomas vaikams, gimusiems skirtingų valstybių piliečių šeimose.
Kalbėdamas komisijos posėdyje J. Sabatauskas pabrėžė, kad po pastarojo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo neliko abejonių, kad vienintelis būdas Lietuvoje legalizuoti dvigubos pilietybės institutą yra tik Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas referendumu.
„KT padarė vienareikšmišką išvadą, kad referendumu nepakeitus Konstitucijos, įstatymu negali būti nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos piliečiai išvykę po nepriklausomybės ir įgiję kitos valstybės pilietybę galėtų kartu būti ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiais“, - sakė J. Sabatauskas.
Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė komisijai pristatė rengimosi referendumui eigą. Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimo projektui dėl jo surengimo. Konstitucijos komisija dėl šio klausimo yra padariusi formalią pertrauką iki rudens, kad pagal procedūras būtų galima rengti klausymus, išklausyti ekspertų nuomonių ir t.t. prieš apsisprendžiant dėl galutinės referendumui teiksiamos formuluotės.
„Dabar prasidės tas laikotarpis, kai mes visi turime intensyviai dirbti, nes būtent toks buvo priimtas sprendimas, kad Konstitucijos komisija turi patvirtinti planą ir reikia organizuoti klausymus su mokslininkais, ekspertais, kokios jų nuomonės, taip pat tartis su visuomene, reikalingi tyrimai“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Ji pabrėžė, kad viena visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė yra atlikusi apklausą dėl požiūrio į dvigubos pilietybės įteisinimą, apklausos rezultatai bus pristatyti komisijos posėdyje gegužės 15 dieną.
Buvusi PLB valdybos pirmininkė, komisijos narė Regina Narušienė trečiadienį tvirtino, kad dvigubos pilietybės įteisinimas yra svarbus visai Lietuvai.
„Šitas klausimas svarbiausias visai Lietuvai - tai jūsų tęstinumas ir jūsų išlikimas“, - sakė R. Narušienė.
Jos teigimu, pasaulyje ir ypač Europoje einama dvigubos pilietybės įteisinimo kryptimi, o ne atvirkščiai.
„Ypač svarbu matyti, kas darosi pasaulyje ir ES, ta tendencija (dvigubos pilietybės įteisinimo - BNS) buvo matoma labai aiški, mes esame atsilikę. Kaip tai pataisyti, yra skirtingų nuomonių“, - teigė R. Narušienė.
Ji taip pat tvirtino tebesilaikanti pozicijos, jog dvigubos pilietybės įteisinimas nereikalauja referendumo, priminusi ir tai, kad „per visą nepriklausomybės laikotarpį yra subliuškę net trylika referendumų“.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti tokį referendumą.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno policija turi naują laikinąjį vadovą: iš ankstesnės jos vadovybės teliko tik jis vienas3
Nuo šiandien Kauno apskrities policijai laikinai vadovauja Darius Pliavga, devynerius metus ėjęs vieno iš jos viršininkų pavaduotojų pareigas. Šiandien jis vienintelis iš pastarojo meto Kauno apskrities policijos vadovyb...
-
Kalėdinė akcija kviečia šventinius linkėjimus nusiųsti nepažįstamiems senjorams
Nenumaldomai artėjant kalėdiniam laikotarpiui, svarbu nepamiršti ir tų, kurie neturi su kuo pasidalinti švenčių laukimu. Tad jau ne pirmus metus vykstanti akcija „Kalėdinis senjorų paštas“ šiais metais ir vėl kvi...
-
V. Matijošatis sako, kad į policiją kreipėsi dėl vaikų32
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia „krabo“ pravardę sau priskiriantis „kaip visi“, o į policiją kreipėsi, nes prie mažamečių negali būti vartojami necenzūriniai žodžiai. ...
-
Į Buteigeidžio dragūnų batalioną iškeliavo paskutiniai karo prievolininkai
Į sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną Klaipėdoje pirmadienį atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą išvyko beveik 400 karo prievolininkų. ...
-
Sostinės policijai vadovaus M. Baršys, vilniečiais žada rūpintis kaip artimaisiais1
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti buvęs Kauno policijos vadovas Mindaugas Baršys, sostinės gyventojais jis žada rūpintis lyg artimaisiais. ...
-
Apie šnipinėjimu įtariamą E. Manovą: buvo aktyvus ir darbštus narys – tikrai pasitikėjome14
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas sako, kad šnipinėjimu Rusijai įtariamas organizacijos narys Eduardas Manovas buvo aktyvus ir darbštus bendražygis. ...
-
Svarbios žinios abiturientams ir jų tėvams: vėl keičiasi stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka1
Kitąmet keičiasi tvarka, kaip bus sudaromos stojančiųjų į aukštąsias mokyklas eilės. Pagrindiniai matematikos ir lietuvių kalbos egzaminai bus laikomi dviem lygiais, dėl to, universitetų teigimu, daliai moksleivių durys į aukštąsias...
-
Gyventojai tapo įkaitais: už naudojimąsi koridoriais gali tekti mokėti?4
Vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai tapo įkaitais. Jie buvusiame bendrabutyje nusipirko butus, o bendrų erdvių, tarp jų ir koridorių, savininkais tapo kiti. ...
-
Istorinė diena: „Mokslo sala“ atveria duris, lankytojų laukia įdomių eksponatų gausa4
Istorinė diena, kurios laukė visos šalies mokslo bendruomenė, moksleiviai, nes duris atveria vienintelis Lietuvoje mokslo muziejus „Mokslo sala“. Nemuno saloje iškilęs objektas neabejotinai taps dar vienu traukos objektu. ...
-
ŠMSM: iki 2030-ųjų ugdymo įstaigų plėtrai Vilniaus, Šalčininkų rajonuose – 113 mln. eurų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iki 2030 metų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose pastatys naujų mokyklų, darželį, praplės jau veikiančias ugdymo įstaigas, kuriose pagrindinė mokomoji kalba yra lietuvių, tam numatyta...