Į žvejyba eina ir katinas Leopoldas

Apie pusšimtis žvejojančių kauniečių ir aplink slampinėjantis gyvenimu bei savimi patenkintas katinas – toks dabar įprastas Nemuno krantinės šalia Karaliaus Mindaugo prospekto vaizdas.

Kauno žvejų Meka tapusi Nemuno krantinė pastaruoju metu raibuliuoja nuo meškerių gausybės. Į vieną vietą žvejai masiškai ėmė burtis atvėsus orams, kai žuvys prieglobsčio pradėjo ieškoti gilesnėse upės vietose.

"Žiobriai iš Kuršių marių atplaukė, juos gaudau uodo trūklio lervomis, – pasakojo kaunietis Andrius ir pasiskundė: – Kažkodėl šiandien prastai kimba, tikriausiai atšalus orams žuvys vangios tapo, nes praėjusią savaitę laimikis buvo geras."

"Čia daugiau žvejų nei žuvies upėje. Tai labiau poilsis nei žvejyba", – juokėsi Šarūnas Jutonis.

Kai kuriuose žvejų būreliuose aidėjo beveik šventiškas šurmulys – vyrų rankose šmėžavo ne tik meškerės, bet ir užkandžiai, alkoholiniai gėrimai, kuriuos žvejai aiškino gurkšnojantys "kad nesušaltų".

"Nežiūrėkite, mano krepšyje mažos žuvys, pažvelkit geriau kokį kaimynas didelį karšį pagavo, – kuklinosi kaunietis Deividas Slanina, atverdamas žuvimi kvepiantį puspilnį laimikių krepšelį. – Žvejojam čia, nes daugiau niekur kitur Kaune nekimba. Žuvys šią vietą pamėgo, čia upės vaga gilesnė, kimba ne tik žiobriai, bet ir karšiai, raudės."

Aplink žvejų kojas trynėsi nusipenėjęs katinas. Vyrai pasakojo, kad čia jis ateina kiekvieną dieną. Ir ne be reikalo – smulkų laimikį žvejai atiduoda būtent jam.

"Katinas kiekvieną dieną čia tupi – pasižiūrėkit, koks jis nusišėręs. Žvejai jį maitina, o jis persivalgęs žuvį neša ir slepia. Katino vardo nežinau. Aš jį vadinu Leopoldu, kiti – Jonu ir Petru, o koks jo tikrasis vardas – nežinia", – krantinėje gūžčiojo pečiais vienas žvejų.


Šiame straipsnyje: žvejai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių