– Kaip ši iniciatyva gimė?

L. L.: Mes tikrai daug dirbame su senjorais ir mūsų „Šiltų apsilankymų“ programos savanoriai kiekvieną dieną susitinka su globojamais senyvo amžiaus žmonėmis. Todėl metai iš metų pastebime, kad kai ateina karščiai – prasideda tragedija. Arba mūsų senjorai nenori kelti kojos iš namų, užsidangsto langus ir net normaliai neprasivėdina kambarių, arba kaip tik pačiu karščio piko metu kažkur važiuoja – ar tai į turgų, ar tai į sodus, ar į daržus – turime tokius du labai radikalius polius. Matome tą problemą ir iššūkius, kad, na, vyresnio amžiaus žmonės kartais pamiršta elementariausias taisykles, ką reikėtų daryti ir kaip apsisaugoti nuo karščio. Tikrai tos karščio bangos sukelia labai daug sveikatos problemų – ar tai būtų spaudimas padidėjęs, ar pykinimas, alpimas, – todėl norime rūpintis Lietuvos senjorais ir paskelbėme tokią akciją – „Senjore, kartu atremkime vasarišką kaitrą!“. Visuose mūsų skyriuose per visą Lietuvą vyksta renginiai, į kuriuos kviečiame senjorus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip senjorams sekasi priimti informaciją? Kaip jie reaguoja?

L. L.: Būna labai sunku iškapstyti, iš kur jie tokių įsisenėjusių mitų turi – jie žino, kad yra taip ir ne kitaip, todėl tikrai reikia pakovoti. Tačiau senjorai labai gausiai renkasi, net ne visąlaik telpame į patalpas. Labai labai smagu, kad ateina ir labai gausiai, domisi ir klausinėja. Jiems dažniausiai būna didžiulis šokas dėl aprangos, kai sakome, kad reikia kuo šviesesnių drabužių ir kuo natūralesnės medžiagos, nes irgi yra įprotis prisidangstyti, kad joks odos plotelis nešviestų. Vanduo – irgi. Vyresni žmonės linkę mažiau gerti, nes nenori, galbūt, dažnai į tualetą vaikščioti, gal kitų problemų arba susigalvojimų turi. Tikrai su vandeniu yra labai daug iššūkių. Labai gražu buvo stebėti savanores, kai rodė, kad į vandenį galima agurkų įsidėti, citrinos griežinėlį, ar kokį mėtos lapelį nusiskynus, kad tiesiog būtų skaniau ir maloniau gerti. Apsauga nuo saulės taip pat yra iššūkis. Žmonės sunkiai priima informaciją, kad apskritai egzistuoja ir kad padeda tie kremai, tai irgi yra labai svarbus dalykas. Žinoma, toliau – kad neriebus maistas, ne apsunkinantis maistas, ką irgi dažnai vyresni žmonės mėgsta valgyti, bet tikrai karštomis dienomis yra nerekomenduotina, mažiau kavos gerti, burbuliukai ir gazuoti gėrimai irgi nepadės ir, žinoma, vėdinti patalpas. Mes suprantame, kad vyresni žmonės kondicionierių savo namuose neturi, na, turbūt, ir dėl finansinių sumetimų, ir tai tikrai tai nėra būtina. Svarbu kartais padaryti skersvėjį ir nebūti užsibarikadavus, kas dažnai ir vyksta.

– Dažniau senjorai domisi anksčiau laiko ar jau tik susidūrę su problema?

J. A.: Iš tiesų didžioji dalis kreipiasi jau tik susidūrę, o dažniausiai – į vaistinę ateina vidury dienos, per patį karščio piką, su jau padidėjusiu kraujospūdžiu, silpnumu, pykinimu, galvos svaigimu, mirguliavimu akyse. Tuomet mes pamatuojame kraujospūdį ir kviečiame greitąją pagalbą – čia dažniausias atvejis. Tačiau jau pavasarį reikėtų pasirūpinti elektrolitais, kuriuos galima dėti į vandenį – taip daug skanesnis vanduo ir galima kartu išgerti ir kalį, ir magnį, ir natrį, gliukozę. Galima pasirūpinti ir apsauga nuo saulės, ir tiesiog niekur neiti per patį karštį. Tačiau, žinokite, ne visada taip vyksta.

Sėdėdami užsidarę namuose jie blogina ne tik savo fizinę sveikatą, bet ir emocinę būseną.

– Iš tiesų, daugybė senjorų sutiko – jie niekur neina, bet ir langų neatsidaro, izoliuojasi. Ar tai yra gerai?

J. A.: Nėra gerai. Dažnai būna, kad senjorai turi lėtinių ligų ir ne vieną, todėl pajudėti, išeiti, pakvėpuoti grynu oru būtina. Ir ne tik sergantiems, bet ir sveikiems senjorams. Sėdėdami užsidarę namuose jie blogina ne tik savo fizinę sveikatą, bet ir emocinę būseną.

– Ir reikia rinktis pavėsį, taip?

J. A.: Taip, visiškai teisingai. Nebūkite saulėje.

L. L.: Ir neštis visur vandenį kartu!