„Šiandien mes atidarome simboliškai štai šias dirbtuves, kurios yra svarbus mūsų kariuomenės aprūpinimo elementas, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. – Ne tik svarbu, kad patys stipriname savo kariuomenę, perkame naują ginkluotę, naują įrangą, pasitikime savo partneriais, (...) taip pat labai svarbu, kad visa tai, kas yra aplink, padeda mūsų kariuomenei veikti sklandžiai kaip laikrodis.“

Ji pabrėžė, kad tokių objektų atidarymas įrodo, jog šalies gynyba išaugo iš laikų, kai finansavimo užtekdavo tik karių atlyginimams, o ginkluotė dažnai būdavo dovanota.

„Ką Ukrainoje vykstantis karas įrodo – kad logistika yra nei kokia podukra, nei trečia sesuo, o tikrai labai svarbi kariuomenės funkcionavimo dalis ir mes išėjom iš tos stadijos bazinių poreikių“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Apie tai kalbėjo ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas Arūnas Dzidzevičius, pastebėjęs, kad logistika sulaukia žymiai didesnio dėmesio.

Jeigu mes anksčiau su pavydu sakydavome, kad artilerija yra mūšio karalienė, tai matome, kad dabar mūšyje atsiranda ir kita karalienė – logistika.

„Jeigu mes anksčiau su pavydu sakydavome, kad artilerija yra mūšio karalienė, tai matome, kad dabar mūšyje atsiranda ir kita karalienė – logistika. Džiugu, kad šiandien yra galbūt jos didenybė princesė logistika, bet tai jau yra mums inspiracija, kad nebesame podukros vietoje“, – tvirtino jis.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, įrengus šias dirbtuves, „kariuomenė turės, kur laikyti papildomas, gerokai didesnes atsargas, kurias esant reikalui galėtų iš karto naudoti, turės, kur parkuoti ir remontuoti savo techniką, kai to prireiks.“

Maždaug 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritorijoje įrengtos 22 remonto vietos, čia dirba apie šimtas karių.

Aštuonios vietos skirtos šarvuotai ratinei technikai, tai yra pėstininkų kovos mašinoms „Vilkas“, šešios – sunkvežimiams, po keturias – vikšrinei technikai ir visureigiams.

Čia atliekami sudėtingiausi remonto darbai, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos: keičiami varikliai, greičių dėžės, montuojamos važiuoklės, aptarnaujama ginkluotė, bokšteliai.

Remonto darbai trunka nuo kelių valandų iki dienų, čia taisoma ir kituose regionuose eksploatuojama technika.

„Praktiškai viską galime padaryti čia, kadangi turime didelius rezervus, detalių atsargas“, – sakė A. Dzidzevičius.

Lietuvos kariuomenė siekia turėti kelias tokias dirbtuves.

Jose savo techniką taisyti galėtų ir sąjungininkai, su jais nuolat bendradarbiaujama ir keičiamasi informacija, o technikai vyksta į kursus Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje.

Dirbtuves Rukloje statė bendrovė „Jungtiniai projektai“, darbų vertė – 12 mln. eurų.