Rekomenduojama, kad mokyklos direktorius, gavęs informacijos apie mokytojo pamokose, mokykloje ar socialiniuose tinkluose reiškiamas pažiūras, pritariančias karui Ukrainoje, skleidžiamą dezinformaciją, turi nedelsdamas pasikviesti mokytoją ir dalykiškai su juo pasikalbėti.

Ministerija nurodo, kad per pokalbį gali būti pateikiamas siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei mokytojas nesutinka, reikėtų inicijuoti pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą, paprašyti, kad mokytojas raštu pasiaiškintų dėl pažeidimų, nurodo ministerija.

Pasak pranešimo, Darbo kodekse numatyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos vietiniuose teisės aktuose.

Nustačius tokį pažeidimą, priklausomai nuo jo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos.

ŠMSM pranešime pažymi, kad vykstant karui Ukrainoje kai kuriems mokyklų vadovams iškyla klausimų situacijose, kai mokytojas atvirai palaiko Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, skleidžia dezinformaciją, tad parengtos rekomendacijos, kokių teisinių priemonių turi būti imamasi panašiose situacijose.

Ministerija pažymi, kad siekdama išvengti panašių incidentų mokyklos administracija turėtų aiškiai visus darbuotojus informuoti, jog viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu, o tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje ar viešoje erdvėje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Baudžiamajame kodekse numatoma, kad, tas kas viešai pritarė Lietuvos ar Europos Sąjungos teisės aktais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pasak ŠMSM, atsižvelgiant į tai, kad viešas pritarimas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą ar jos neigimas gali būti laikomas nusikaltimu, darbdavio reikalavimas darbuotojui nutraukti tokius veiksmus ir laikytis Lietuvos teisės aktų bei teisėtų darbdavio vidaus taisyklių reikalavimų negalėtų būti laikomas psichologiniu smurtu ar diskriminacija.