Popierius yra viena iš žaliavų, kurios vartojimas, net ir įžengus į technologijų amžių, kasmet auga. Turbūt nedaug kas žino, bet popierius Lietuvoje sudaro apie 14 proc. visų komunalinių atliekų.  Atliekų tvarkytojai pastebi, kad dalis gyventojų šias atliekas tiesiog sudegina, kiti – išmeta į mišrių atliekų konteinerius, o aktyviai rūšiuojančių popierių, deja, vis dar yra mažuma.

Prilygsta plienui

Ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“  vadovo Arūno Makausko  teigimu, nors pagaminti toną popieriaus yra sunaudojama tiek pat energijos kaip ir gaminant toną plieno, galimybės didinti atliekų perdirbimo mastus vis dar yra ribotos.

Kasmet vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai apie 20 kilogramų popieriaus ir kartono atliekų, iš kurių išrūšiuojama ir perdirbama mažiau nei 4 kilogramai. Lietuvoje esantys fabrikai yra pajėgūs perdirbti apie 40 tūkstančių tonų popieriaus ir kartono atliekų per metus, tačiau šalyje yra surenkama vos apie ketvirtadalį šio kiekio, taip iššvaistant dalį vertingų antrinių žaliavų.

„Popieriaus atliekas galima perdirbti net iki šešių kartų, taip sumažinant ne tik finansines išlaidas ir susidarančių atliekų kiekį, bet ir tausojant medžius bei mažinant gamybos procese susidarančių ir į aplinką patenkančių nuodingų cheminių medžiagų kiekį“, –teigė A.Makauskas. – Pavyzdžiui, Vokietijoje makulatūra yra daugiausiai kartų panaudojama antrinė žaliava, iš kurios pagaminama daugiau nei 60 proc. naujo popieriaus.“

Rūšiuoja, bet netinkamai

Dažniausiai popierius yra gaminamas iš celiuliozės, kuri gaunama iš medienos arba perdirbant atliekas. Pastaruoju atveju, perdirbimo proceso metu iš makulatūros yra pašalinami klijai, dažai, plastikas, metalas ir kitos kenksmingos sudedamosios dalys.

„Nors didžioji dalis populiarių kartotinių „Tetra pak“ pakuočių gali būti perdirbamos, tačiau tik maža dalis gyventojų žino, kad jos turi būti metamos į plastiko atliekoms skirtus rūšiavimo konteinerius, - pasakojo ekologijos bendrovės vadovas. – Pakuotės susideda iš kelių popieriaus, plastiko ir metalo folijos sluoksnių, todėl popieriaus rūšiavimui skirtuose konteineriuose joms ne vieta.“

Kaip rodo tyrimai, pirkėjai vis dažniau pirmenybę teikia prekėms, kurių pakuotės pažymėtos EKO ženklu arba yra tinkamos perdirbti. Vis daugiau atsiranda ir prekybininkų, vietoje įprastų plastikinių maišelių, renkasi perdirbto popieriaus maišelius ar kartonines dėžutes.

„Toks antrinių žaliavų panaudojimas padeda sumažinti pakuočių gamybos kainas, kurios svyruoja nuo 2 iki 70 proc. nuo bendros gaminio kainos. Įsigijus prekę, pakuotė dažniausiai atsiduria šiukšlinėje, todėl svarbu atsižvelgti į tai, jog perdirbtas popierius žymiai mažiau teršia aplinką nei gaminamas iš pirminių žaliavų ir gamtoje suyra per mažiau nei 2 metus“, - teigė A.Makauskas.

Bendrovė „Ecoservice“ keturiolikoje Lietuvos savivaldybių vysto atliekų tvarkymo technologijas ir taiko naujus tvarkymo būdus. Kiekvienoje savivaldybėje yra įrengti skirtingo pobūdžio gyventojų atliekų rūšiavimui skirti konteineriai: žalias- stiklui, geltonas- plastmasei, mėlynas- popieriui ir kartonui. Prieš patekdamos į perdirbimo bendrovę, surinktos atliekos yra dar kartą perrūšiuojamos ir paskirstomos, tokiu būdu pašalinant nereikalingas atliekas.

Popieriaus rūšiavimo atmintinė

Į popieriui skirtus konteinerius meskite: Plastiku nepadengtą popierių, o dėžutes – tik švarias ir išlankstytas; Žurnalus, laikraščius, pakavimo popierių, kartonines dėžutes, gofruoto kartono dėžes ir kitus spaudinius, lankstinukus, vokus, skrajutes, spaudos ir rašomąjį popierių, knygas be kietų viršelių, gėrimų pakuotes.

Į popieriui skirtus konteinerius negalima mesti: Tapetų, servetėlių, popierinių nosinių ir rankšluosčių, pakelių nuo traškučių; Blizgančio, kalkinio, supelijusio ar riebaluoto popieriaus;„Tetra pak“ daugiasluoksnių pakuočių (jos turi būti metamos į plastikui skirtus konteinerius).