Europos Sąjungos tematika tradiciškai buvo neįdomi ir be konfliktų, o šiuo metu tų įdomybių gal ir per daug – taip šoktelėjusį lietuvių susidomėjimą ES reikalais aiškina sociologas Vladas Gaidys. Nepaisant to, Bendrijos vidurkio nepasiekiame – ES reikalais domisi tik 45 proc. šalies gyventojų. Tačiau politologas Klaudijus Maniokas mano, kad Lietuvos atveju tai ne tiek jau ir mažai, rašo portalas lrt.lt.

„Kai važiuojam per Lietuvos miestus ir miestelius, susitinkam su žmonėmis ir jų paklausiam, kur yra ES, išgirstam du atsakymus. Vieni sako, kad kažkur Briuselyje, kiti – kad čia, Lietuvoje. Džiugu išgirsti pastarąjį atsakymą – vadinasi, yra supratimas, kad mes esame šio darinio dalimi. Bet vis dėlto tas domėjimasis yra gana menkas“, – Europos dienos išvakarėse portalui LRT.lt sakė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, priklausanti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupei.

Paskutinis „Eurobarometro“ tyrimas, kuriame klausta, ar ES piliečiai domisi Bendrijos reikalais (apklausos darytos praėjusį rudenį, o rezultatai paskelbti šį pavasarį), parodė, kad ES reikalai įdomūs 45 proc. Lietuvos gyventojų – tai 6 proc. mažiau negu ES vidurkis.

Politologo K. Manioko manymu, 45 proc. – ne tiek jau mažai: „Mūsų visuomenėje, kuri apskritai pasyviai dalyvauja viešųjų reikalų srityje, [tas procentas] atrodo neblogai, bet reikėtų lyginti jį su domėjimusi vietiniais reikalais, savo bendruomenės reikalais. Lietuviškame kontekste jis nėra blogas“.

Be to, minėtas tyrimas rodo, kad per metus lietuvių, besidominčių ES reikalais, padaugėjo 8 proc.

Tarp priežasčių – pirmininkavimas ES

Kompanijos TNS LT, Lietuvoje atliekančios „Eurobarometro“ apklausas, politinių ir socialinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė teigia, kad susidomėjimo padidėjimas gali būti susijęs su artėjančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai bei bendrai didėjančiu įsitraukimu į ES reikalus.

„Gali būti, jog po ekonominės krizės žmonės po truputį supranta, kad ES reikalai yra ir Lietuvos reikalai, kad Lietuva yra ES dalis, ir dėl to bendri europiniai reikalai veikia ir Lietuvos gyventojus“, – mano R. Matulaitienė.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė šį pokytį taip pat sieja su būsimu Lietuvos vadovavimu ES: „Daugiau kalbama viešojoje erdvėje, kadangi Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Tai natūraliai tas domėjimasis yra didesnis. Tai istorinė galimybė ir nežinia, už kiek metų vėl Lietuva turės galimybę pirmininkauti – dabartinei kartai tai labai svarbus įvykis“.

Tuo metu sociologas V. Gaidys tokia priežastimi abejoja: „Žmonės yra girdėję apie pirmininkavimą, bet [nelabai tiki], kad kas nors labai ypatingo įvyktų dėl to pirmininkavimo. Iš vienos pusės tikimasi, kad Lietuvą pasaulis labiau pamatys, iš kitos pusės – ir išlaidos nemažos. Nemanau, kad čia [žmonėms] pirmo svarbumo dalykas“.

Geros žinios nepatrauklios

Sociologo nuomone, išaugęs susidomėjimas ES reikalais gali būti susijęs su domėjimusi stiprią ekonominę krizę patiriančiomis ES narėmis – Graikija, Italija: „Turbūt kiekvieną vakarą tuo metu, kai buvo vykdoma apklausa, žiniose buvo kalbama – krizė, gal ten bus šalies bankrotas. Tai ta prasme yra susidomėjimas, bet ne kaip tos institucijos veikia ar dar kokiais nuobodžiais dalykais“.

Pastaruosius sociologo žodžius patvirtina ir „Eurobarometro“ tyrimas. Jis atskleidė prastėjančias lietuvių žinias apie tai, kad Europos Parlamento nariai posėdžiauja ir sprendžia ne pagal savo šalis, o pagal frakcijų priklausomybę. Per metus Lietuvoje padaugėjo manančiųjų atvirkščiai, taip pat nežinančiųjų atsakymo.

Pasak V. Gaidžio, ES tematika tradiciškai iki šiol buvo neįdomi, nekonfliktinė. „Rengiantis referendumui dėl stojimo į ES irgi buvo labai sunku ką nors įdomaus pateikti. O šiuo metu tų įdomybių gal ir per daug – [vyksta] daug įvairių konfliktinių situacijų. Aš neabejoju, kad dėl to [auga susidomėjimas ES reikalais]. Yra tų blogų žinių, kurios žmonėms įdomios. Geros žinios ne itin patrauklios“, – tvirtina V. Gaidys.

„Tikėtina, kad [išaugęs susidomėjimas] gali būti susijęs su [Pietų Europos šalių] krize. Daugiau apie tai rašoma, kalbama žiniasklaidoje, daugiau konfliktiškumo, kuris patraukia dėmesį“, – V. Gaidžio versijos neatmeta ir politologas K. Maniokas.

Europarlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad mažo domėjimosi ES reikalais priežastys gali būti ir per menka ES institucijų darbuotojų iniciatyva bei ES sprendimų specifika.

„Ko gero, tai priklauso ir nuo tų žmonių, kurie dirba atitinkamose Europos institucijose. Kalbant apie Europos Parlamentą – galbūt ir iš pačių parlamentarų kartais trūksta kažkokio proveržio. Kitą kartą gana sudėtinga ir su žiniasklaida bendrauti sakant, kad, pavyzdžiui, tie sprendimai, kuriuos šiandien priimame, realybėje bus aktualūs, įgyvendinami po 3–4 metų.

Aišku, kad žmonės nori tų naujienų, kurios ateina čia ir dabar, ir kad tas rezultatas būtų čia ir dabar. Dėl to ta specifika yra sudėtinga ir, manau, iš dalies ji yra susijusi su tuo, kad domėjimasis ES reikalais nėra toks didelis, koks galėtų būti“, – sako Europos Parlamento narė.

Domisi ir ekonominiais, ir buitiniais klausimais

Energetikos ateitis, savos teisės, kova su krize, užimtumo politika, vartotojų teisių apsauga, imigracijos politika – „Eurobarometro“ tyrime vardijo lietuviai, paklausti, apie kokią EP ar ES veiklos sritį norėtų daugiau sužinoti.

„Tai, apie ką kalbama Lietuvos žiniasklaidoje, dabartinės aktualijos kaip energetika (apklausa atlikta prasidėjus šildymo sezonui), rūpi ir gyventojams. Matyti iš duomenų, kad gerokai išsiskiria trys Lietuvos gyventojams gerokai svarbesnės temos nei bendrai ES – energetika, imigracijos ir teisės judėti ES galimybės, žemės ūkio politikos reforma.

Jos, galima sakyti, ir yra svarbiausios ir labiausiai gyventojų siejamos su ES – šioms sritims skiriama daug dėmesio ir finansinių išteklių iš ES pusės, o iš Lietuvos gyventojų pusės – lūkesčių, susijusių su ES“, – komentuoja TNS LT politinių ir socialinių tyrimų specialistė R. Matulaitienė.

Panašias tendencijas susitikdama su rinkėjais pastebi ir europarlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Biudžetas, tiesioginės išmokos ūkininkams, pinigai, skirti Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, sanglaudos politika – tai čia iš tos finansinės pusės. Kadangi aš pati dirbu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, tai žmonės, ypatingai regionuose, reiškia nerimą dėl atliekų tvarkymo sistemų. Galima sakyti, kad žmonės tokiais buitiniais dalykais, kurie turi poveikio jų kasdienybei, irgi domisi.

Aišku, labai jautri tema yra genetiškai modifikuoti organizmai ir visa, kas susiję su maisto sauga. Tie arklienos skandalai ir panašiai – žmonės į tai emocionaliai reaguoja“, – pasakoja Europos Parlamento narė. Ji priduria, kad sulaukia klausimų ir apie migracijos politiką, ES įsipareigojimus Šiaurės Afrikai, ES požiūrį į sovietų režimo nusikaltinimus.

„Domėjimasis nelabai ką pakeis“

Nors lietuviai domėjimusi Bendrijos reikalais tarp kitų europiečių nepasižymi, tačiau pasitikėjimas ES institucijomis ir pasitenkinimas tuo, kad Lietuva yra ES narė, paprastai nemažai viršija ES vidurkį. Pavyzdžiui, kai pastarąjį kartą (2011 metais) „Eurobarometras“ klausė, ar „atsižvelgiant į visas aplinkybes, jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje šaliai yra naudinga, ar ne?“, 67 proc. lietuvių pasakė, kad naudinga, kai tuo metu ES vidurkis – 52 proc.

„Pagrindinė to priežastis – ekonominė nauda, parama kaimui, kitos programos bei galimybė judėti, dirbti, užsidirbti, mokytis, keliauti“, – aiškina sociologas V. Gaidys.

Politologas K. Maniokas sako neįžvelgiąs paradokso, kad lietuviai vangiai domisi ES reikalais, bet yra itin patenkinti naryste: „Dauguma žmonių – ir visai teisingai – mano, kad tas jų domėjimasis nelabai ką pakeis. Europos Sąjunga gerai veikia, yra naudinga, bet tai nereiškia, kad reikia kažkokio asmeninio individualaus indėlio. Tai tas ir logiška, ir iš esmės teisinga“.