Prieš perkant mokyklinę uniformą, pirmiausia reikia būti perskaičius sutartį, kurioje numatyta, kokia uniforma turi būti, LRT RADIJUI sako Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė Ona Kušeliauskaitė. „Kadangi sutartis yra pradžia, mokyklų vadovai turėtų ją parodyti tėveliams ir visada derinti su mokyklos „aktyvu“ – tada nebus neatsakingų užsakymų“, – pabrėžia inspektorė.

Be to, pastebi ji, tėvai apskritai turėtų būti reiklesni – pavyzdžiui, nepirkti nepaženklinto drabužio: „Jeigu jiems pasiūlo neženklintą gaminį, jie turi atsisakyti pirkti, kreiptis į mokyklą ir paaiškinti, kodėl vaikas yra be uniformos. Nes tokiu atveju gaminiai pasiūti neatsakingai.“

– Ar tiesa, kad rugsėjo pradžioje labai pagausėja skundų į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl uniformų kokybės?

– Taip. Tik šiuos skambučius, skundus nagrinėti sudėtinga ne nuo pradžios – kai pirkėjas, t. y. tėveliai, nuperka uniformą nematę sutarties, nežinodami duomenų, kokią uniformą jie turėjo nusipirkti, kokia buvo užsakyta ir kokią jie gavo. Dėl to, kad būtų galima nagrinėti skundus, visada paprašau prie skundo pateikti ir sutartį. Tačiau paprastai raštu skundai nerašomi, nes sutarčių, matyt, tėveliai negauna.

– Mokyklos tas sutartis saugo kaip valstybės paslaptį?

– Man neteko ieškoti, nes tai tėvų pareiga. Jie pirmiausia turėtų perskaityti sutartį ir tik tada mokėti pinigus. Ar jie patenkinti tuo daiktu, kuris buvo užsakytas? Ar jie dalyvavo formuojant užsakymą? Juk tai bendruomenės susitarimas. Vadinasi, tėvelių komitetas turi sutarti su mokyklos vadovybe, kokios uniformos norima.  Jie turi numatyti audinius, patikimą siuvyklą, aptarti visus rodiklius ir viską įrašyti į sutartį.

– Ar uniformos, kaip ir kiti drabužiai, turi būti ženklinamos? Kartais nebūna nurodyta, nei kas gaminį siuvo, nei kaip jį prižiūrėti.

– Jei nenurodytas gamintojo – to, kuris siuvo, pavadinimas, kur paskui kreiptis dėl jo kokybės? Pirkdami tėveliai turėtų reikalauti ir pirkti tik paženklintus gaminius.

– O jei mokykla sako „važiuojate į tą parduotuvę ir perkate tai mokyklai skirtą uniformą“?

– Tėveliai turėtų būti reiklesni. Jeigu jiems pasiūlo neženklintą gaminį, jie turi atsisakyti pirkti, kreiptis į mokyklą ir paaiškinti, kodėl vaikas yra be uniformos. Nes tokiu atveju gaminiai pasiūti neatsakingai (nenurodytas autorius).

Be to, gaminio siūlės negali iširti anksčiau negu gaminys dar tinkamas dėvėti. Todėl ne veltui kartais sakoma, kad siuvama blogais siūlai. Blogų siūlų neturėtų būti. Tiesiog parenkamas ne tas siūlų storumas.

– O kai bus įvestos fizinio aktyvumo pertraukėlės, kas liks iš uniformų?

– Todėl uniformos audinys ir siuvimas turi būti parenkamas specialiai ir atsakingai, nes tai – aktyvaus dėvėjimo daiktas. Kadangi sutartis yra pradžia, mokyklų vadovai turėtų ją parodyti tėveliams ir visada derinti su mokyklos „aktyvu“ – tada nebus neatsakingų užsakymų.

– Ką daryti nusipirkus nekokybišką uniformą?

– Tėveliai, uniformų pirkėjai, nėra paprasti vartotojai. Jie yra sutarties šalis. O mūsų inspekcija nagrinėja vartotojų skundus, t. y. pirkėjų, kurie parduotuvėje gaminį renkasi savo nuožiūra. Uniforma yra sutartinis gaminys, jis atsiranda sutarties pagrindu, o sutartinius santykius tarp dviejų juridinių asmenų nagrinėjame nebūtinai mes. Mes galime išnagrinėti daikto kokybę, bet jo kilmę turėtų nagrinėti abi sutarties šalys. O sutartis, jei yra skundų, nagrinėja teismai.